Gresia žlugimas
Prieš dvylika metų įkurtoms šalies apskričių viršininkų administracijoms gresia žlugimas. Prezidentui Valdui Adamkui paraginus Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją jau kitą pavasarį priimti teisės aktus, panaikinančius apskritis, kilo karštos diskusijos dėl jų reikalingumo.
Politikai pripažįsta, kad apie šių institucijų tikslingumą imta kalbėti iš dalies dėl ministerijų kaltės: nors kuriant apskritis planuota, kad dalį naštos joms perduos ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nė viena iš šių per praėjusį laikotarpį nepanoro sumažinti savo valdininkų gretų ir atsisakyti bent kai kurių funkcijų.
Susitvarkytų ir be
apskričių
Kalbos, kad apskritis reikia naikinti – niekam ne staigmena. Tik kai kam kelia nuostabą prezidento raginimas tai padaryti labai skubiai. Dėl to, kad dalis apskričių valdininkų gali netekti darbo, nesijaudinama. Manoma, kad jie sėkmingai gali įsidarbinti privačiose kompanijose ir gauti kur kas didesnį atlyginimą nei trindami kelnes į valdišką kėdę.
Šalies vadovo nuomonę palaikantis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas tikina, kad apskritys nuo pat jų įsteigimo 1994 metais tapo neprigijusiu dariniu Lietuvos gyvenime. Kadangi nė vienas ministras, anot parlamentaro, nepanoro atiduoti apskritims ministerijų turimų funkcijų, jos negalėjo užsiimti planuota ūkine veikla, daugiau dubliavo savivaldybių atliekamas funkcijas. Tik kitaip nei V.Adamkus, J.Jagminas mano, kad šių institucijų panaikinimas turėtų vykti pamažu ir galbūt ne taip greitai.
Komiteto vadovas teigė beveik galįs lažintis, jog iš 60 Lietuvos savivaldybių, ko gero, neatsirastų mero, kuris tvirtintų, kad apskričių viršininkų administracijos yra reikalingos – jie patys puikiausiai gali tvarkytis ir be jų. Pritariama, kad vietoje apskričių išlaikymo būtina stiprinti Vyriausybės atstovo instituciją. Be to, remiamasi Danijos, Suomijos, Latvijos pavyzdžiu: tos šalys, Seimo nario tvirtinimu, eina institucijų stambinimo keliu.
Saliamonų nemato
J.Jagminas pasisako prieš apskričių tolesnį gyvavimą ir už tai, kad jų vykdomas funkcijas perimtų savivaldybės. Jis teigia esąs kategoriškai prieš savivaldybių skaičiaus didinimą. Jo manymu, Lietuvai 60 savivaldybių yra optimalus variantas ir nereikia kolegoms žaisti politine korta duodant žmonėms idėją rinkti parašus dėl naujų kūrimo.
Nepasisako už apskričių išlikimą ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, bet pritaria, kad skubėti naikinti tas institucijas nėra pagrindo. Asociacijos prezidento teigimu, apskritys buvo kuriamos kaip regioninę politiką formuosiančios institucijos, tačiau dabar jos yra ir vykdomųjų funkcijų, kaip savivaldybės, atlikėjos. O tai didina biurokratinį aparatą, gaišina gyventojų laiką.
R.Malinauską supykdė kai kurių asmenų tvirtinimas, kad apskrityse dirba labiau patyrę specialistai nei savivaldybėse. „Pabūkime teisingi ir objektyvūs. Nejaugi ten sėdi saliamonai, o savivaldybėse mažiau protingi žmonės? Man kartais siaubą kelia apskričių valdininkų neveiklumas. Kada jie paskutinįkart susitiko su žmonėmis, kada atsiskaitė jiems?“ – širdo asociacijos vadovas.
Plačiau skaitykite balandžio 24 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje dirba 104 valdininkai, o visoje apskrityje įsteigti 226 jų etatai. Panaikinus apskritis, darbo gali netekti nemenka biurokratų armija, įsikūrusi ne tik šiame pastate.
