Sugriežtėjusios sąlygos apsigyventi senelių globos namuose stokojančiuosius artimųjų meilės gali palikti likimo valiai. Nuo metų pradžios pradėtas taikyti įstatymas, įpareigojantis daugiau nei nustatyta turto turinčius senukus mokėti papildomą, netgi kelis šimtus litų siekiantį mokestį, gali tapti našta sąlygų prižiūrėti senus tėvus neturintiems vaikams. Valstybė primena, kad globos įstaiga – ne viešbutis ir ne nakvynės namai, o vien tik senatvė dar neatveria į juos duris.
Ramygala tampa
prestižine
Panevėžio rajone veikiančiuose ketveriuose socialinės globos namuose gyvena apie 40 senukų. Pasak rajono Savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, dar penkis garbaus amžiaus rajono gyventojus po valdišku stogu galėtų priimti Raguvos Šv. Kazimiero senelių globos namai. Tačiau į pastaruosius patekti norinčiųjų kol kas nėra. Kas kita – Ramygalos socialinių paslaugų centras.
Ne vienas sunkią senatvę norėtų leisti moderniuose dviviečiuose, netgi vienviečiuose centro kambariuose su vietoje įrengtomis sanitarinėmis patalpomis. A.Paškevičienė teigė, jog eilių į globos namus nėra – norint patekti į prestižinius Ramygaloje užtenka palaukti mėnesį.
„Kol centro nebuvo, mes į globos namus priimdavome tik vienišus senukus. Tiems, kurie turi vaikų, siūlydavome apsigyventi Apskrities viršininko administracijai pavaldžiuose pensionuose, pavyzdžiui, Utenoje. Tačiau toli važiuoti žmonės nenorėdavo – pernai tik 1-2 sutiko ten apsigyventi“, – pasakojo A.Paškevičienė.
„Prauliojusiesiems“ vietų
nėra
Nors globos namų rajone padaugėjo, tačiau senatvė nėra priežastis, atverianti į juos duris. Pasak vedėjos, nuo sausio 1-osios globotiniai per mėnesį atiduoda Savivaldybei 80 proc. visų savo pajamų, o jei turi daugiau turto, nei nustačiusi valstybė, įstatymo numatyta tvarka privalo dar susimokėti.
Pavyzdžiui, vienam žmogui numatyta nekilnojamojo turto norma – 12 kvadratinių metrų, vadinasi, toks būstas galėtų kainuoti apie 10 tūkstančių litų. Jei turi butą ar namą, vertą 50-ies tūkstančių, kas mėnesį toks globotinis privalo mokėti vieną procentą nuo skirtumo – būtų apie 400 litų.
„Iki šiol taip buvo, kad didžiulį turtą žmogus giminaičiams užrašo arba vaikai jį per jėgą pasiima, o tėvus palieka valstybei išlaikyti. Jei nenori turto atiduoti, patys artimieji tegul ir prižiūri senukus“, – pabrėžė A.Paškevičienė.
Šiuo metu, anot jos, rajone tokių turtingų senelių, kurie prisiglaudę po valdiška pastoge savo namus paliktų tuščius, nėra.
Neperžengiamu slenksčiu į senelių namus gali tapti ne tik sunkiai įkandamas turto mokestis, bet ir sugriežtėję reikalavimai fizinei žmogaus būklei. Kokių garbaus amžiaus gyventojui reikia socialinių paslaugų, nustatoma pildant anketą.
„Vien todėl, kad „prauliojo“ gyvenimą, senukų nepriimsime. Vis dėlto tai ne nakvynės namai ir ne viešbutis“, – pabrėžė vedėja.
Netgi negalintiesiems savimi pasirūpinti pirmiausia siūloma socialinė pagalba namuose. Rajone šiuo metu 10 socialinių darbuotojų lanko 53 senukus, nors pasirengusios prižiūrėti 80.
Reikalaujančiųjų globos
daugėja
Mieste globos funkcijas atlieka Slaugos ligoninė. Ketvirtame jos aukšte senukams skirta 30 vietų, iš jų trys laisvos. Pasak miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo, dabar gauti du prašymai norinčiųjų į jas patekti, tačiau skyrius jų patenkinti negali.
„Vienos giminaičiai neapsisprendę, ką su močiutės turtu darys, o kitas pagal nustatytus socialinius poreikius nelabai tinka. Vis dėlto anksčiau būdavo lengviau į globos namus patekti“, – pripažino V.Michailovas.
Norintiesiems, bet negalintiesiems patekti į valdiškus namus vis dėlto palikta išeitis, tiesa, nepigi – galima sutartį sudaryti su slaugos bei palaikomojo gydymo ligonine, apeinant savivaldybę, tačiau tuomet už joje praleistą mėnesį tektų mokėti visą kainą – 1500 litų – patiems. Arba belieka tenkintis į namus ateinančių socialinių darbuotojų paslaugomis.
Plačiau skaitykite balandžio 24 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Valstybei sugriežtinus įstatymus, globos namai senatvėje gali likti neprieinami.
