Masiškai žemes šalyje supirkinėjančio Žemės vystymo fondo reklama, skelbianti, kad žemė jau netolimoje ateityje atpigs, o fondas nieko nelaukdamas žada ją supirkti jau dabar – iki ji dar brangi – galėtų pretenduoti į kvailiausios reklamos prizą. Tačiau yra vienas „bet“ – mūsų šalis garsi lengvatikiais.
Reklama atrado
panikuojančiųjų
Žemės vystymo fondo (ŽVF) reklamose skatinama parduoti žemės ūkio paskirties žemę „patikimam“ žemės pirkėjui ir teigiama, kad dabar ji yra brangiausia, o po kelerių metų, Europos Sąjungai (ES) nustojus subsidijuoti žemės ūkį, atpigs.
Daugelis Panevėžio rajono žemdirbių reklamoje įžvelgia klastą apgauti patiklius, ypač vyresnio amžiaus jų kolegas. Taip mano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius.
„Tai klasta, nutaikyta į silpniausiąją grandį, kuri vis dar tiki, kad televizija yra absoliučios tiesos instancija, – „Verslo vartams“ sakė pirmininkas. – Skelbiantieji, kad žemės atpigs, skleidžia melą“.
Žemės ūkio paskirties žemės (beje, kaip ir visos kitos) vertė, pasak A.Jacevičiaus, pastaraisiais metais kilo, taip bus ir ateityje.
Tai dėl to, kad šis turtas mūsų šalyje vis dar nėra tinkamai įvertintas.
Net palyginti su prieškario rinkos kainomis, žemė mūsų šalyje, anot pašnekovo, yra perpus pigesnė, nei galėtų būti.
„Jeigu pasižiūrėtume į kainas Europos Sąjungos senbuvėse šalyse, taptų akivaizdu, kad mūsiškių kainų skaičių sekos gale dar trūksta vieno nulio, – įsitikinęs A.Jacevičius. – Kainų žirklės dar didelės, bet jos mažės“.
Pasak finansų ekspertų, tai nereiškia, kad visiems žemės savininkams reikia laukti, kol pabrangs jų turtas, nes brangstant žemei brangs ir visos kitos prekės. Žmonės, kurie dabar nori parduoti savo nuosavybę ir taip išgryninti pinigus, nesuklys taip pasielgę, jeigu turės juos kur investuoti.
ŽVF reklama, anot A.Jacevičiaus, jau sukėlė nerimo, o tai kai kuriuos žemės savininkus gali priversti suklysti. Reklama tokiems atrodo dar įtikimesnė, nes informaciją skleidžia šalyje gerbiami ir mylimi aktoriai.
„Todėl nežinantiesiems, ką pardavus žemę daryti su sandorio pinigais, derėtų suvokti, kad kol kas žemės rinka siūlo didesnes palūkanas nei kreditas banke“, – sako A.Jacevičius.
Turi „kurmių“
Žemės vystymo fondas rinkoje žaidžia – už sklypus moka šio meto rinkos kainą, ir dėl to niekas iš žemės savininkų jiems neturi priekaištų ir negali jų turėti. Tačiau šie įtikinėjimo metodai daug kam iš žemdirbių atrodo nešvarūs.
Iki šio skandalo atsiskleidė ir kiti fondo elgesio rinkoje ypatumai, jie ne tik nepatinka Panevėžio rajono ūkininkams, bet, atrodo, ir pradeda juos erzinti.
„Žemdirbiai man yra pasiskundę dėl, jų manymu, fondo nemoralios pirkėjų paieškos strategijos. Fondo agentai, kaip konkurentai, jau yra suskubę užbėgti už akių ne vienam ūkininkui, – sakė Panevėžio rajono žemdirbių lyderis. – Būta, kad žemės pardavėjas, preliminariai sutaręs su žemdirbiu būsimo sandorio kainą, nepraėjus nė pusvalandžiui sulaukdavęs fondo atstovo, kuris pasiūlydavo 10-20 procentų didesnę kainą“.
Apie potencialius žemės pardavėjus arba net jau vykstančias pirkėjo ir pardavėjo derybas landūs ŽVF agentai, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, informaciją gauna iš „kurmių“ seniūnijose. Neatmetama tikimybė, kad informatorių yra ir kitose Panevėžio rajono savivaldybės institucijose.
Fondas stipresnis
Šiuo metu už žemės ūkio paskirties žemės hektarą Panevėžio rajone daugiausia mokama iki 6 tūkstančių litų, arba 1000 litų brangiau nei pernai tuo pačiu metu. Hektaras rinkoje vidutiniškai kainuoja 3,5 tūkstančio litų.
„Tiek Švedijoje kainuoja išsinuomoti hektarą žemės ūkio paskirties žemės. Danijoje hektaras kainuoja apie 40 tūkstančių litų, tačiau nusipirkti jos beveik neįmanoma, – tvirtino A.Jacevičius. – Taip yra dėl to, kad žemė kaip didžiausias turtas perduodamas iš kartos į kartą. Iš žemės pelnomasi ją nuomojant tikriems žemdirbiams“.
Gali būti, kad ES pavyzdžiai daugelį verčia suskubti įsigyti daugiau žemių, nes vėliau net ir dideli pinigai nepadės jų nusipirkti tiek, kiek reikia tokiam verslui.
Lietuvos įstatymai ir fiziniams, ir juridiniams asmenims leidžia įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau ŽVF perka žemės sklypus. Taip yra dėl to, kad fondą sudaro atskirų įmonių grupė, kurių kiekviena turi teisę įsigyti iki 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
„Nori tuos penkis šimtus hektarų įsigyti ir stambūs Panevėžio rajono ūkininkai, tačiau daugeliui jų tai yra nepasiekiama svajonė, nes trūksta apyvartinių lėšų, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas A.Jacevičius. – Iš UAB-1, UAB-2, UAB-3 ir dar daug kitų „uabų“ sudarytas fondas kur kas stipresnis“.
Pakvipo teismais
ŽVF reklama, skatinanti parduoti žemės ūkio paskirties žemę, sulaukė ir valstybinio lygio atkirčio.
Praėjusį savaitgalį Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama išnagrinėti ir įvertinti UAB Žemės vystymo fondo reklaminiuose stenduose ir žiniasklaidoje skelbiamą reklamą.
Ministerija prašo išsiaiškinti, ar fondas, skatindamas parduoti žemės ūkio paskirties žemę „patikimam žemės pirkėjui ir puoselėtojui“ ir teigdamas, kad po kelerių metų, nutrūkus Europos Sąjungos subsidijoms, ji kainuos perpus pigiau, nepažeidžia teisės aktų nuostatų ir nevykdo nusikalstamos veikos.
Neliko „skolingas“ ir Žemės vystymo fondas – jis paskelbė rimtai svarstąs galimybę ministeriją paduoti į teismą. Fondas ŽŪM ir jos vadovės Kazimiros Danutės Prunskienės kaltinimus vadina neatitinkančiais tikrovės. Pasak fondo atstovų, jų platinama reklama yra teisėta, nes joje yra tiesiog išsakoma nuomonė, o nuomonių gali būti įvairių.
„Ketiname reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis ir atlyginti žalą“, – pranešime spaudai sakė Žemės vystymo fondo direktorius Remigijus Žvirblis.
ŽVF grupė savo tinklalapyje skelbia jau dabar nuosavybės teise valdanti apie 13 tūkstančių hektarų žemės ūkio paskirties plotų ir pagal šį rodiklį yra pirmaujanti Lietuvoje. Ateityje grupė planuoja įsigyti iki 50 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų.
Fondo savininkė bendrovė „Agrovaldymo grupė“ pernai, preliminariais konsoliduotais duomenimis, uždirbo 5,4 milijono litų grynojo pelno. Didžiausia „Agrovaldymo grupės“ akcininkė yra investicijų įmonė „ŽIA valda“, valdanti 31 procentą įmonės akcijų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.Žemės vystymo fondo reklama gąsdina,
kad po kelerių metų, nutrūkus Europos Sąjungos subsidijoms, žemė jau kainuos
perpus pigiau. Panevėžio rajono žemdirbiai yra įsitikinę, kad tai akivaizdus
melas.
