Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai sezono pabaigoje, rodos, pagaliau rado savo žaidimą, demonstruodami solidų krepšinį. Vienas stabiliausių komandos žaidėjų buvo prieš keletą sezonų „Panevėžiui“ atstovavęs 21 metų 203 cm ūgio puolėjas Justas Sinica.
Žaidėjas vidutiniškai surinkdavo beveik po 13 taškų, o tritaškius metė daugiau nei 50 procentų taiklumu. Šį sezoną puolėjas sužaidė 22 SEB BBL dvikovas ir vidutiniškai per 15 minučių pelnė 6,1 taško bei atkovojo 2,1 kamuolio.
– Paskutinėje
sezono pusėje „Sakalų“ žaidimas pastebimai pagerėjo. Nugalėjote tokias komandas
kaip „Neptūnas“, „Nevėžis“ ir „Kalev/Cramo“. Ar galima sakyti, kad sezono
pabaigoje ekipa atsigavo?
– Kurį laiką buvome duobėje ir kai iškovojome pergalę tris kartus iš eilės, jautėsi, kad esame pakilime. Galima sakyti, kad komanda žaidžia geriau negu anksčiau. Manau, kad naujas treneris įvedė savo tvarką, pradėjome žaisti kitokį žaidimą ir matome rezultatus.
– Dar prieš metus nebuvai pastebimas, tačiau šioje sėkmingoje serijoje buvai stabiliausias komandoje, rinkdamas vidutiniškai po 13 taškų. Ar jauti, kad žaidi geriau?
– Be abejo, pastebiu. Paskutiniu metu aikštelėje praleisdavau daugiau laiko, jaučiau trenerio pasitikėjimą. Treneris sakė, kad esu snaiperis ir, būdamas laisvas, turiu mesti į krepšį. Mūsų žaidime yra derinukų, kurie išveda metimui snaiperius, tai reiškia arba mane, arba Darių Lukminą, arba Arną Labucką.
– „Sakaluose“ daug žaidėjų, galinčių sužaisti gerai. Ar jaučiasi konkurencija?
– Konkurencija yra visada, šiais laikais neįmanoma nekonkuruoti. Suprantama, kad vieną dieną geriau sekasi vienam krepšininkui, kitą dieną – kitam. Visi esame lygūs, kitaip sakant, iš vieno molio. Manau, kad konkurencija tarp žaidėjų yra ir treniruočių, ir rungtynių metu. Išeiname į aikštelę ir stengiamės parodyti, ką mokame, atiduodame visas jėgas.
– Kaip manai, kokie yra „Sakalų“ didžiausi privalumai ir trūkumai?
– Manau, kad neblogai pataikome iš toli. Neturime galingų vidurio puolėjų, tačiau esame kovingi ir stengiamės padėti vienas kitam. Mūsų vidurio puolėjai Rolandas Matulis ir Vytautas Šarakauskas taip pat gerai pataiko iš vidutinio nuotolio. Mums reikia labiau sutelkti dėmesį, nes dažnai darome žioplų klaidų. Tai, kad neturime labai aukštų žaidėjų, gal nėra didelis trūkumas, nes visada dvigubiname gynybą po krepšiu ir stengiamės nusiimti kamuolius.
– Sezono viduryje ekipą paliko Linas Šalkus ir buvo toks jausmas, kad „Sakalai“ subyrėjo. Psichologinį sunkumą tikriausiai jautė ir krepšininkai?
– Buvo sunku, nes su L.Šalkumi dirbome ne vienerius metus. Keista, kai sezono viduryje komandoje nelieka trenerio. Vienose rungtynėse trenerio pareigas buvo perėmęs Rolandas Matulis, bet aš tuomet sirgau ir negaliu pasakyti, kaip jam sekėsi. Vis dėlto netrukus su ekipa pradėjo dirbti naujas treneris, bet nebuvo labai lengva greitai adaptuotis. Reikėjo perprasti naują trenerį, suprasti jo poreikius, suvokti naują taktiką, darbo principus.
– Kaip žaidimas pasikeitė atėjus Rimui Kurtinaičiui?
– Galima sakyti, kad pasikeitė viskas: taktika, deriniai, žaidimo principas. L.Šalkaus ir R.Kurtinaičio treniravimo metodai skiriasi labai smarkiai. Galima pasakyti, kad abu treneriai akcentavo gynybą, tačiau pas L.Šalkų žaidimas buvo labiau improvizuotas, o R.Kurtinaitis leidžia mesti esant laisvam, bet nori, kad viskas vyktų pagal iš anksto numatytą planą.
– Prie komandos prisijungė ir Darius Lukminas. Ar tai kažkaip paveikė komandą?
– Jis komandoje dėl traumos rungtyniavo nedaug. D.Lukminas yra geras snaiperis, patraukia komandą taikliais metimais. Jis nėra tik taškų „darytojas“, jis pataria, paaiškina kaip elgtis skirtingose situacijose. D.Lukminas yra labai patyręs krepšininkas, todėl padeda ne tik aikštelėje, bet ir psichologiškai. Sako, kai žaidi gerai nusiteikęs, tai viskas sekasi ir neturi jokių problemų.
– Ar dar liko šiam sezonui kokių nors tikslų?
– Liko tik LKL čempionatas. Nepaisant to, kad jau nelabai turime galimybių iškovoti didelių pergalių, neturime problemų nusiteikdami rungtynėms. Žaidžiame taip, kaip mokame, svarbiausia užduotis išbėgus į aikštelę – kovoti dėl pergalės.
– Asmeniniai rodikliai, lyginant su praėjusiu sezonu, ženkliai pagerėjo. Ar jauti, kad tampi geresniu žaidėju?
– Jaučiu, kad pakilo mano meistriškumo lygis. Jaučiu, kad labiau pasitikiu savimi, drąsiau elgiuosi aikštelėje, po nesėkmingo metimo nemąstau, jog ir toliau nepataikysiu, o žaidžiu toliau ir stengiuosi ištaisyti klaidą. Manau, kad man, kaip krepšininkui, trūksta masės ir jėgos. Reikėtų daugiau dirbti su svoriais, štangomis. Sezono metu nėra labai daug laisvo laiko, kad galėčiau skirti dėmesio sunkumų kilnojimui. Be to, negalima persistengti, nes nuvarginus rankas nebeturėčiau jėgų aikštelėje.
– „Sakalai“ dar vadinami jaunų talentingų žaidėjų kalve, gal jau esi gavęs pasiūlymų iš aukštesnio lygio komandų?
– Kol kas neturiu jokių pasiūlymų, lauksiu jų. Noriu dirbti ir tobulėti. Mąstau, kad dar bent keletą metų norėčiau žaisti „Sakaluose“, o kaip bus toliau, pamatysime, dar anksti spėlioti.
Romas Rudokas
Nuotr. J.Sinicos statistiniai duomenys šį sezoną pastebimai
pagerėjo.
