Alkoholis kartais būna tik nekaltas vakarėlių atributas, atsipalaidavimo priemonė, bet, deja, dažniausiai jis tampa būdu išlieti savo liūdesį ir pyktį. Tam žmogui, kuris pakelia pirmą liūdesio stiklelį, atrodo, kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas, bet sustoti ne taip lengva…
Priklausantį nuo alkoholio žmogų geriausiai gali apibūdinti su juo gyvenantieji, jo artimieji. Aš taip pat mačiau, kaip griūva mano artimų ir mylimų žmonių šeima. Mano dėdė mėgdavo išgerti nuo jaunystės, pirmiausiai tai būdavo „nekalti“ susitikimai su draugais, „nekalti“ nuėjimai į barus, kol galiausiai apsidairai ir pamatai, kad tame bare tu esi vienui vienas, kad tau jau būtinai reikia išgerti, nes kitaip jau nebegali.
Sunkiausia tokiam žmogui pačiam sau prisipažinti, kad tu esi priklausomas nuo alkoholio, kad tau reikia skubios pagalbos. Mano dėdė taip pat nebuvo išimtis. Iš pradžių tai atrodė tarsi nekalti išgėrimai, vėliau tai tiesiog tapo gyvenimo būdu. Metai bėgo, atėjo laikas kurti šeimą.
Deja, vien tik laikas problemų su alkoholiu neišsprendė. Mano dėdei stikliukas pasidarė mielesnis už šeimą. Atsimenu, kai nuvažiuodavau į svečius, iš karto norėdavosi bėgti namo, nes girtas dėdė visai savęs nekontroliuodavo. Jis ne kartą yra pakėlęs ranką prieš savo žmoną, vėliau pasinaudodavo viskuo, kas tik pakliūdavo po ranka.
Kai išsiblaivydavo, prasidėdavo graudžios ašaros, begaliniai atsiprašinėjimai, tačiau vos tik po ranka atsirasdavo alkoholio butelis, vėl viskas prasidėdavo iš naujo. Galiausiai žmona su dukromis bijodavo grįžti namo, tekdavo miegoti ant šieno ar dar kur nors prisiglausti. Įsivaizduokite, kokie atsiminimai iš vaikystės išliko toms dviem mergaitėms. Aš, nors ten lankydavausi gana retai, pati buvau šiek tiek vyresnė už savo pusseseres, puikiai atsimenu tas dienas, kai girtas dėdė grįždavo namo ir tekdavo slėptis kur pasitaiko – tai į spintą, tai po lova…
Praėjus keleriems metams dėdės žmona smarkiai susirgo ir iškeliavo Anapus. Tada prasidėjo didžiausias siaubas. Dėdė iš namų nekeldavo kojos, visą dieną nuo pat ryto iki vakaro gerdavo apsikabinęs butelį. Toje pačioje vietoje jis išsėdėdavo nuo ryto iki vakaro. Iš pradžių vienas, paskui prisidėjo visi kaimo „tikri draugai“. Galiausiai dėdė pragėrė viską, visus vertingus daiktus, o svarbiausia – savo dukrų pasitikėjimą.
Jeigu ne jo giminės, artimieji ir profesionali pagalba, dėdė niekada nebūtų pripažinęs, kad smarkiai priklausomas nuo alkoholio. Tik profesionali pagalba padėjo mums visiems išmokti, kaip reikia elgtis su geriančiu žmogumi, kaip reikia jam padėti, kaip įtikinti, kad reikalingas gydymas, kaip padėti įsisąmoninti, kad profesionali pagalba būtina.
Dabar mano dėdė gyvena tarsi visiškai naują gyvenimą. Jis pripažino savo problemą, nors tai tikrai nebuvo lengva. Pirmi žingsniai pasveikimo link buvo labai sunkūs, tačiau tvirtai pasiryžus eiti šiuo keliu, jie vis lengvėjo. Aišku, buvo ne vienas suklupimas, tačiau profesionalia pagalba buvo pasiektas svarbiausias tikslas – dėdė visiškai kitaip pradėjo žiūrėti į gyvenimą ir susitaikė su savo dukromis. Dabar jis apgailestauja dėl vieno – kodėl taip ilgai nematė savo bėdos ir nesikreipė profesionalios pagalbos. Juk tik dėl tokios pagalbos jam tarsi buvo padovanotas naujas gyvenimas.
Tad jeigu esate priklausomi nuo alkoholio arba tokių problemų turi jums brangūs žmonės, kreipkitės į profesionalius specialistus, kad jūsų gyvenimas nebūtų sugriautas.
Laukiame visų, kuriems reikalinga pagalba:
“Vilniaus toksikologijos klinika”, Žemynos g. 2, Vilnius, tel.: (8-5) 2 49 06 46, mob: 8 615 16000.
Dirbame visą parą.
