Lietuvių emigracijos mastai didžiausi Europos Sąjungoje. Panašiai iš savo šalies aštuntąjį dešimtmetį bėgo ir airiai. Anuomet Airijos gyventojai niauriai juokavo, kad tas, kuris išvyks iš gimtinės paskutinis, tegul nepamiršta išjungti šviesos. Lietuvoje matyti pirmosios pastangos, kad šviesa liktų „įjungta“.
Vilios emigrantus
namo
Šią savaitę Vilniaus viešbučio „Reval Hotel Lietuva“ Konferencijų centre Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) rengia informacinę mugę „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“. Mugėje bus siekiama darbo ieškantiems šalies piliečiams, legaliems imigrantams bei užsienyje gyvenantiems lietuviams suteikti išsamią informaciją apie Lietuvos darbo rinkos teikiamas galimybes bei perspektyviausias darbo rinkos nišas.
Taip pat bus teikiamos asmeninės konsultacijos ne tik darbo, bet ir pilietybės, smulkaus verslo, investicijų, nekilnojamojo turto, mokesčių ir socialinių garantijų klausimais.
Darbo rinkos specialistų manymu, žmonės dažnai išvyksta iš Lietuvos gerai net nepaieškoję darbo. Taip yra todėl, kad visa informacija apie darbą Lietuvoje, anot jų, yra pasenusi ir neretai paremta tik nuogirdomis.
Iš emigracijos norintys sugrįžti lietuviai dažniausiai susiduria ir su aibe kitų problemų: kur ir kaip investuoti pinigus, ar vaikai pritaps mokykloje, būsto klausimai ir panašiai.
Mugėje dalyvaus nemažas būrys darbdavių, todėl tikimasi sulaukti ir didelio lankytojų skaičiaus. Darbdaviai bandys vilioti emigrantus sugrįžti į Lietuvą ir įsidarbinti jų įmonėse.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. į užsienį nuolat gyventi išvyko daugiau kaip 12 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai emigracijai pasirenkamos šalys – Jungtinė Karalystė, JAV, Airija, Vokietija, Rusija ir Ispanija. Apie penktadalį emigrantų sudaro jauni, darbingo 25-29 metų gyventojai.
Airijos keliu
Bandymas surengti tokią mugę rodo, kad mūsų šalies valdžia ir verslininkai, supratę praradimų mastą, bandys pasinaudoti Airijos patirtimi.
Tokios patirties Airija įgijo po dviejų darbo jėgos rinką iššlavusių emigracijos bangų – iš Airijos vienu metu buvo emigravę 2-3 milijonai gyventojų. Buvo net juokaujama: „Tas, kuris išvyks paskutinis, tegul nepamiršta išjungti šviesos“.
Pernai Airijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Donalas Denhemas labai taktiškai yra pamokęs mūsų verslininkus, ką derėtų daryti, kad emigravę kvalifikuoti darbininkai sugrįžtų į jų įmones. Jis teigė, kad verslininkams neverta tikėtis, kad emigracijos problema išsispręs savaime arba kad darbo rinką atgaivins imigrantai.
Panevėžio statybos tresto personalo tarnybos viršininkei Birutei Adomėnienei pernai pasidomėjus, kada gi baigsis statybų bumas Airijoje ir lietuviai statybininkai ims dairytis į namus, ambasadorius visai rimtai pasiūlė visų didžiausių metų švenčių – Kalėdų, Naujųjų metų sutiktuvių ir Velykų – laikotarpį praleisti oro uoste.
Airių verslininkai, suvokę tikrą kvalifikuotų darbininkų vertę, būtent taip pradėjo taisyti klaidą. Nuo 1991 metų iki 2001 metų grįžusius namo Kalėdų atostogų emigrantus oro uostuose pasitikdavo ne tik giminės, bet ir būriai verslininkų.
Pusė emigrantų negrįš?
Jie viliojo darbininkus likti šalyje, siūlydami gerus atlyginimus, socialines garantijas ir visa tai garantuojančius kontraktus. Įmonių samdyti žmonės eidavo su pasiūlymais net į airių emigrantų namus. Tiesa, emigrantų pasitikėjimas augo palaipsniui, ir vis daugiau jų nebeišvykdavo dirbti į svečias šalis.
Lietuviai dėl gausumo Airijoje juokais vadinami naujaisiais airiais, ir niekam ne paslaptis, dėl ko jų kasmet daugėja. Airijos ekonomistai teigia, kad lietuvius Airijoje sulaiko ne tik geri atlyginimai, socialinės garantijos, bet ir pačių darbdavių požiūris į samdinius.
„Lietuvos darbdaviai turėtų pasistengti, kad darbas jūsų šalyje taptų patrauklesnis, – sako jie. – Jeigu norite, manykite, kad Airijoje dirbantys jūsų tautiečiai yra mums tik paskolinti“.
Airijos patirtis rodo, kad iš emigracijos namo grįžta tik pusė visų išvykusiųjų. Neoficialiais skaičiavimais, Airijoje šiuo metu gyvena apie 150 tūkstančių lietuvių. Anglijoje jų dar daugiau – per 200 tūkstančių.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Airijos patirtis rodo, kad namo grįžta
tik pusė visų geresnio uždarbio ieškoti svetur išvykusiųjų. Teigiama, kad po 10
emigracijos metų prisitaikyti gyventi gimtinėje daugeliui yra per sunkus
išbandymas.
