Šių metų Velykos – išskirtinės. Šventinis laukimas šiemet suvienijo įvairių religinių konfesijų žmones. Velykas kartu su Romos katalikais, kaip retokai būna, šiemet švenčia stačiatikiai. Tą pačią šventę Didžiąją savaitę mini žydai, karaimai, katalikiškai švenčia romų tautybės atstovai. Nors kiekviena tauta turi savo tikėjimą ir papročius, jie gerbia ir tos šalies, kurioje gyvena, tradicijas. Panevėžio tautinių mažumų atstovai tvirtina, kad jų namuose šventės neretai būna mišrios, kaip ir jų šeimos, tačiau visuomet – smagios.
Svarbiausia ceremonija –
naktį
Dalis Panevėžio stačiatikių lankosi mūsų bažnyčioje. Jie pastebi, kad ir katalikai ateina pasižiūrėti į cerkvę jų apeigų.
Dėl skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikių Velykos būna balandį arba gegužę, bet ne kovą). Nors abiejų religijų atstovai garbina tą patį Dievą, jų Velykų apeigos šiek tiek skiriasi.
Panevėžio rusų kultūros centro vadovė Valentina Vatutina tvirtina, kad miesto stačiatikiai laikosi savo tikėjimo papročių. Svarbiausias Velykų šventės momentas, anot ukrainietės ponios Liudmilos, prasideda šeštadienį apie 23 val. cerkvėje. Ten visą naktį būna šv. Mišios. Į maldos namus tikintieji nešasi saldumynų, kiaušinių ir, žinoma, pagrindinį Velykų patiekalą – paschą. Anksti rytą, Kristui prisikėlus, maistą pašventina šventikas, o parėjus juo dalijamasi, vaišinami svečiai. Dalis velykinių gėrybių paaukojama bažnyčiai.
Kiekviena šeimininkė, be paschos, kurią formoje vienos šeimininkės tiesiog suslegia iš varškės ir sviesto, kitos dar ir iškepa, Velykoms kepamas specialus pyragas, vadinamas „kulič“.
Nešvenčiamos šiaip sau
Rusijoje, kaip prisimena stačiatikės, cerkvėje visi atsinešti patiekalai dedami ant bendro stalo atrištuose maišeliuose, uždegamos žvakutės, o atsigavėjus vaišinamasi vynu ir tais patiekalais.
Pirmąją savaitę po Velykų stačiatikiai skiria mirusiesiems paminėti. Tuomet lankomi artimųjų kapai. Nors anksčiau į kapines nešdavo maisto, dabar, kaip tvirtina V.Vatutina, neberekomenduojama prie kapo palikti kiaušinių – kad jų neištaršytų paukščiai. Geriau jau ten padėti porą saldainių.
Stačiatikių Velykų stalas nedaug kuo skiriasi nuo katalikiško. Ant jo įprasta matyti margučių, kurie paprastai dažomi, kad būtų kuo raudonesni. Šiais laikais kiaušiniai pamarginami dar ir dažais. Mėgstama šaltiena, kitokie mėsos patiekalai. „Tik kraujinių vėdarų valgyti negalima“, – prisimena šventiko patarimą V.Vatutina.
Karaimė Devora Grigulevičienė tvirtina, kad kiekvienoje tautoje šventės nėra švenčiamos šiaip sau. Jos nenukrenta, kaip sakoma, iš dangaus. Tai iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, papročiai, tikėjimas. Tai kiekvieno žmogaus tapatumo išraiška.
Laikosi archajiškų
papročių
Karaizmą išpažįstantiesiems jų Velykos – Tymbyl chydžy – viena ryškiausių metų švenčių, susijusi su pirmojo metų derliaus garbinimu. Po pamaldų šventės išvakarėse prie šventinio stalo susėdusi šeima klausosi ištraukų iš Biblijos, paskui pašventinamos Dievo dovanos: vynas ir specialiai ta proga iškepti apvalūs paplotėliai iš miltų, grietinėlės bei sviesto – tymbyl. Pagrindinis velykinis maistas, be jų ir kiaušinių, kurie nemarginami, yra patiekalas iš jauno gyvulio mėsos. Ant stalo dedamas ir džiovintų vaisių kompotas, krienai, žalumynai.
Nors, pasak ponios Devoros, šiais laikais veršienos, avienos kainos ir „kandžiojasi“, kartą per metus galima sau leisti tokios mėsos nusipirkti. Velykos pašnekovei – susikaupimo, šeimos susiėjimo, nekasdieniško pabendravimo šventė.
D.Grigulevičienės teigimu, karaimų papročiai yra labai archajiški. Velykos pradedamos švęsti penkioliktą dieną, skaičiuojamą nuo pirmosios pavasarinės Mėnulio pilnaties. Šiemet karaimai Velykas pradėjo švęsti balandžio 2-osios vakarą (nauja diena šioje tautoje prasideda po Saulės laidos) ir baigs per katalikiškas Velykas.
Kai daugelis lietuvių panevėžiečių sekmadienį skubės į bažnyčią, ponia Devora irgi lankys savo maldos namus: šeštadienį Trakuose, o sekmadienį Vilniuje kenesėje vyks pamaldos. Pasiteiravus, ar panevėžietė neapsilanko retkarčiais ir katalikiškuose maldos namuose, moteris prisipažino kažkaip nedrįstanti, nors, turėdama lietuves marčias, lietuviškų tradicijų iš dalies irgi laikosi.
Karaizmo tikėjimas, pasak D.Grigulevičienės, yra individualus. Žmogus kiekvienas sau yra dvasininkas: pats sau skaito Šventąjį Raštą, nagrinėja. Jei ko nesupranta, tokio aiškinimo gali nesilaikyti.
Bėgs ir į bažnyčią
Katalikų tikėjimą, kaip ir lietuviai, išpažįstanti romė Nina Aleksandravičiūtė su trimis mažamečiais vaikais irgi laukia Velykų. „O kaipgi? Velykas ir čigonai švenčia. Dažome kiaušinius, juos daužome, kartais ridename, kepame „bulką“, anksti ryte skubame į bažnyčią, Verbų sekmadienį plakame vieni kitus verbomis“, – pasakoja jauna moteris.
Anot Ninos, vaikai ir patys padeda dažyti kiaušinius. Kartais jie suskyla, nenusidažo labai ryškiai, bet be spalvotų kiaušinių Velykos neapsieina.
Tą šventinį sekmadienį, kaip pasakoja N.Aleksandravičiūtė, į krūvą susieina visa giminė. Moters šeimoje, kaip ji teigia, paprastai vyresnieji lanko jaunesnius. Svečiai niekada neateina tuščiomis – atneša duonos, kiaušinių. Iš vakaro motinos dukroms nurodo, kaip kepti mielinį pyragą, kaip dengti stalą.
Pašnekovė sako lankanti Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Ji tikina vienintelė iš šeimos bėgsianti į bažnyčią ir sekmadienio rytą, kad šeimynai galėtų parnešti pašventintos duonos, kiaušinių. Tik į maldos namus, anot romės, jokiu būdu negalima eiti nepridengta galva.
Sunkokai viena savo atžalas auginanti Nina prieš Velykas tikina ir namuose apsitvarkanti, nors tą padaryti, kai dirba pas ūkininką, ir ne visada laiku suspėja. Jai nemažai padeda vyresnėlis sūnus – antrokas.
Antrąją Velykų dieną, pasak pašnekovės, irgi švenčiama. Arba tu lankai gimines, savus, arba jie pas tave ateina. O jei ir svetimas į svečius užsuka, jį romai būtinai turi pavaišinti.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Stačiatikių Velykos irgi turi Didįjį
penktadienį. Iškilmingose šv. Mišiose nuo altoriaus į cerkvės vidurį atnešama
drobulė, inscenizuojanti tą, į kurią buvo įsuktas Nukryžiuotasis. Žmonės,
laukdami Kristaus prisikėlimo, tą simbolį garbina.
