Genetiškai modifikuotų rapsų Lietuva nutarė nepriimti. Likus vienai dienai iki Lietuvos žaliųjų judėjimo rengtos protesto akcijos Aplinkos ministerija atmetė vokiečių kompanijos prašymą leisti bandymams auginti modifikuotus vasarinius rapsus Klaipėdos rajone. Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos taip pat nepritarė vokiečių ketinimams mūsų šalies laukus paversti bandymų zona, tačiau Žemės ūkio rūmų atstovas Albinas Jacevičius baiminasi, kad tai gali būti daroma neteisėtai.
Sukėlė
nepasitenkinimą
Paraišką leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Vokietijos kompanija „BASF Plant Science GmbH“ pateikė praėjusių metų spalį. Išplatinta tokia informacija sukėlė Lietuvos žaliųjų judėjimo ir dalies visuomenės nepasitenkinimą. Aplinkos ministerijos užsakytas skambučių centras „Fonitel“ atliko apklausą. Ji parodė, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritaria, kad šalyje būtų auginami genetiškai modifikuoti rapsai, o 57,8 proc. mano, kad tokius augalus reikia uždrausti.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjusi Europos Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Mariana Fišer Boel ragino nesibaiminti genetiškai modifikuotų produktų, tačiau įspėjo vengti jų ir įprastinių bei ekologiškų augalų susimaišymo. Nusprendę, kad tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva bus sudėtinga užkirsti kelią galimam pasėlių susimaišymui, Aplinkos ministerijos specialistai nutarė neskubėti įsileisti genetiškai modifikuotų rapsų.
Prašymas Lietuvoje tyrimams auginti tokius augalus nėra pirmas. Pernai buvo atmestas pageidavimas Žemdirbystės instituto Vokės filiale auginti genetiškai modifikuotas bulves. JAV kompanija yra pareiškusi norą Dotnuvoje, Kėdainių rajone, užveisti genetiškai modifikuotus kukurūzus.
Siūlo neskubėti
Žemės ūkio rūmų atstovas Panevėžio regione Albinas Jacevičius skeptiškai vertina ketinimus Lietuvoje veisti genetiškai modifikuotų augalų plantacijas. „Manau, skubėti nevertėtų, dar per mažai žinoma apie tokius produktus, ir niekas negali pasakyti, kokios bus jų auginimo pasekmės, – įsitikinęs A.Jacevičius. – Genetiškai modifikuojant augalus kišamasi į gamtos tvarką, gali atsitikti, kad vieną augalo savybę pagerinus bus pakenkta kitai ir aplink esantiems augalams bei gyvūnams. Genetiškai modifikuoti augalai pasaulyje auginami dar tik penkiolika metų, o tai per mažai laiko, kad galima būtų įvardyti visas pasekmes“.
Pasak A.Jacevičiaus, prakalbus, kad Lietuvoje gali būti pradėti auginti genetiškai modifikuoti rapsai, labiausiai sunerimo bitininkai ir ekologinių ūkių savininkai. Mat iš genetiškai modifikuotų rapsų bitės surenka daug žiedadulkių, o pakitusios jos yra stiprus alergenas. Valgydami medų su genetiškai pakitusiomis žiedadulkėmis žmonės rizikuoja kentėti nuo stiprios alergijos. Tyrimais nustatyta, kad alerginių susirgimų daugiau tose vietose, kuriose auginami genetiškai modifikuoti augalai.
Didelį nerimą kelia ir galima genetiškai modifikuotų rapsų kryžmadulka su laukiniais giminaičiais. Svetimus genus perdavus kitoms augalų rūšims kyla reali grėsmė biologinei įvairovei.
„Nereikia pamiršti, kad Lietuvoje auginama produkcija yra dar gana sveika, ekologiška. Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, mes dar naudojame mažiau trąšų, žemės struktūra tebėra natūrali, – „Sekundei“ sakė A.Jacevičius. – Kitos valstybės per daug neskuba įsileisti genetiškai modifikuotų augalų, manau, kad ir Lietuvai nėra jokio reikalo skubėti. Būtina remti tradicinę ir ekologinę žemdirbystę, o ne daryti nežinomų pasekmių galinčius turėti bandymus. Reikėtų nerimauti ir dėl to, kad susigundę dideliais pinigais ūkininkai nebandytų slaptai bendradarbiauti su genetiškai modifikuotų kultūrų augintojais. Visi prisimename panašų pavyzdį su kanapių augintojais, kai nesilaikant draudimų padaroma didelė žala gamtai“.
Surengė protesto akciją
Aktyviausiai su genetiškai modifikuotų augalų auginimu kovoja Lietuvos žaliųjų judėjimas. Protesto akciją prieš pakitusios genetikos augalų invaziją prie Trečiųjų Seimo rūmų vakar organizavo Žaliųjų judėjimas, ekologinis klubas „Žvejonė“ ir Aplinkosaugos informacijos centras. Visi į protesto akciją atėję piliečiai buvo kviečiami dalyvauti laiškų akcijoje „Nekurkime gamtos iš naujo“.
Prezidentui, Seimo nariams, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms adresuotame laiške rašoma: „Atėjo metas visa jėga pasipriešinti užsienio kompanijų siekiui Lietuvoje, kaip kokioje trečiarūšėje valstybėje, užveisti genetiškai modifikuotų augalų plantacijas. Kodėl mes, laisvos šalies piliečiai, turime prisitaikyti prie svetimtaučių ir prie jų eksperimentinių laukų neauginti savo kultūrinių augalų, nelaikyti bičių, saugotis įvairių apsaugos zonų? Kodėl taip skubame pakišti galvas po giljotina, kas tuose GMO yra taip gyvybiškai būtina, be ko negalime apsieiti?“
Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius dideliu laimėjimu laiko tai, kad aplinkos apsaugos ministras sprendimą dėl modifikuotų rapsų priėmė nesulaukęs piketo. „Vadinasi, visuomenės nuomonė turi svorį“, – teigė jis.
Birutė KRONIENĖ
