Teigiama, kad per trejus pastaruosius metus tik vienas iš 26 pensijų kaupimo fondų Lietuvoje buvo nuostolingas, tačiau finansų ekspertai perspėja, kad investicijų rinkoje sėkmė eina greta nesėkmės. Pasirinkusiesiems tik „sodrinę“ pensiją analitikai skelbia dar blogesnę žinią – nuo 2020 metų „Sodros” biudžetas taps deficitiniu. Pagrindinės ateities „Sodros“ problemų priežastys: per daug lietuvių išvažiavo, per ilgai jie gyvena ir per mažai gimdo.
Sodrai pritrūks
pinigų?
Dabartiniams dvidešimtmečiams ir trisdešimtmečiams užsitikrinti geras senatvės pensijas, pasak finansų ekspertų, gali padėti geras finansų rinkos suvokimas, gebėjimas pasirinkti patikimus pensijų kaupimo fondus ir, be abejo, nuolatinis žaidimų investicijų rinkose palydovas – fortūna.
Pasitikintiesiems valstybiniu socialiniu draudimu „Sodra“ orią senatvę garantuotų tik stipri šalies ekonomika. Finansų ekspertai perspėja, kad dabartiniai demografiniai pokyčiai jau dabar kaldina pavojaus varpus. Jie ims skambėti apie 2020 metus. Po 13 metų Lietuvoje senatvės pensininkų gali būti daugiau nei dirbančiųjų, todėl „Sodra“ gali pritrūkti pinigų. Veikiausiai taip ir atsitiks.
Valstybei tektų ieškoti rezervų kompensuoti šį trūkumą. Kaip jai sektųsi tai daryti, dabar niekas nedrįsta prognozuoti. Gelbėjimosi ratą valstybei ir būsimiems pensininkams galėtų numesti tūkstančiai imigrantų, tačiau kol kas kitų šalių piliečiai nesiveržia į mūsų šalį gyventi ir dirbti.
„Dažnai kalbama, kad privačiuose fonduose kaupiama pensijos dalis yra rizikingesnė nei „Sodros“ pensija. Turima omenyje, kad nežinoma, koks ateityje bus tos pensijos dalies dydis, nes jis priklauso nuo fondų pelningumų, o jų nuspėti neįmanoma, – „Verslo vartams“ sakė Laisvosios rinkos instituto (LRI) ekspertas Ignas Brazauskas. – Tačiau ne mažiau rizikinga pasikliauti ir „Sodra“.
Niekas nedrįstų spėti, kokios bus valstybės finansinės galimybės mokėti norimo dydžio pensijas po 2020 metų ir vėliau.
Tai, anot pašnekovo, priklauso nuo daugybės
faktorių – ekonomikos augimo ir atlyginimų, taip pat ir nuo politinių valdžios sprendimų.
Kad ir koks būtų pasirinktas būdas kaupti pensijas, rizika likti be gero pragyvenimo šaltinio dabartiniams trisdešimtmečiams senatvėje yra labai didelė.
Geriau – du šaltiniai
Nuo 2004 metų Lietuvos dirbantiesiems buvo suteikta galimybė dalį savo socialinio draudimo įmokų kaupti privačiuose fonduose. Šia galimybe jau pasinaudojo apie du trečdalius visų socialinio draudimo įmokas mokančiųjų.
Žvelgiant į privačių fondų pelningumo rezultatus, praėjus jau trejiems metams nuo jų atsiradimo galima pastebėti, kad tik 1 iš 26 Lietuvoje veikiančių fondų per šį laikotarpį buvo nuostolingas ir jo metiniai nuostoliai sudarė mažiau nei pusę procento per metus. Visi kiti 25 fondai buvo pelningi. Fondų pelningumas kasmet siekė vidutiniškai 9 procentus – tai yra gerokai daugiau nei vidutinės metinės palūkanos banke.
Pasirinkus privatų kaupimą, iš darbuotojo ir darbdavio sumokamos įmokos, lygios 34 procentams viso atlyginimo „ant popieriaus”, – 5,5 procento yra pervedama į privačius fondus, o 28,5 procento lieka „Sodrai”.
Pavyzdžiui, vidutinę algą arba maždaug 1500 litų „ant popieriaus“ uždirbantis darbuotojas kartu su darbdaviu iš viso per mėnesį sumoka maždaug 500 litų socialinio draudimo įmokų. Jei darbuotojas nėra pasirinkęs privataus kaupimo, visi 500 litų keliauja į „Sodrą“. Pasirinkus privatų kaupimą, „Sodrai“ atitenka maždaug 420 litų, o 80 litų yra pervedami privatiems fondams.
„Žmonės turi galimybę vertinti atskirų fondų rezultatus ir pervesti savo lėšas į geriau dirbantį ar patikimesnę reputaciją užsitarnavusį fondą. Artėjant senatvės laikui, darbuotojai gali pervesti savo lėšas iš labiau rizikingų į mažiau rizikingus fondus“, – „Verslo vartams“ teigė I. Brazauskas. – Svarbu yra ir tai, kad pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo juos valdančių finansinių įmonių turto. Jei konkreti finansinė įmonė susidurs su finansinėmis problemomis kitose savo veiklos srityse, tai neturės jokios įtakos atskirai valdomų to banko pensijų fondų turtui“.
Išėjusiems į pensiją žmonėms, nepasirinkusiems dalies įmokų pervesti privatiems fondams, mokama tiktai „sodrinė“ pensija. O dalį įmokų pervedantieji privatiems fondams gaus pensiją iš dviejų šaltinių – atitinkamai mažesnę nei pirmųjų „Sodros“ pensijos dalį ir privačių fondų pensijos dalį.
Du pensijos šaltiniai, pasak finansų ekspertų, suteikia daugiau vilčių, kad senatvėje bus galima gyventi visavertį gyvenimą.
Pensijų pyragas bus per
mažas
Vardijant pagrindines ateities „Sodros“ problemų priežastis galima būtų paskelbti: per daug lietuvių išvažiavo, per ilgai jie gyvena ir per mažai gimdo.
„Yra labai didelė tikimybė, kad valstybė ateityje susidurs su tam tikrais finansiniais sunkumais, susijusiais su „Sodros“ pensijų mokėjimu. Lietuvos demografinė situacija tikrai nėra gera – menkas gimstamumas, didelė emigracija ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lems, kad ateityje vienam pensininkui teks vis mažesnis skaičius dirbančiųjų“, – sako I.Brazauskas.
Šiuo metu vienam pensininkui tenka 1,4 dirbančiojo, 2050 metais šis skaičius bus mažesnis nei 1. Vadinasi, visų pensininkų (senatvės, invalidumo ir našlių) bus daugiau nei dirbančiųjų. Kuo daugiau pensininkų turės dalytis mažesnio skaičiaus dirbančiųjų suneštu „Sodros“ „pyragu“, tuo sunkiau bus garantuoti pirmiesiems gerą pragyvenimo lygį.
Apskaičiuota, kad jau nuo 2020 m. „Sodros” biudžetas taps deficitiniu – jo išlaidos norimoms išmokėti pensijoms viršys iš dirbančiųjų įmokų suplaukiančias pajamas. Susidariusį skirtumą iš biudžeto turės padengti valstybė, o tai neabejotinai nebus lengva valstybės finansams.
Didins pensinį amžių
Dabartiniai pensininkai ir darbuotojai, kuriems jau daugiau nei penkiasdešimt metų, gali mažiau jaudintis dėl šių ateities problemų. Didesnė rizika dėl „sodrinių“ pensijų dydžio egzistuoja dabartiniams dvidešimtmečiams ir trisdešimtmečiams. Ypač jei artimiausiu metu nepadidės gimstamumas ir jei ateityje išliks didelė emigracija. Situaciją gelbėtų imigrantai, tačiau ekonomikos ženklų, rodančių, kad iki 2020 metų sugrįš didžioji dalis emigrantų arba jų vietą užims atvykėliai, kol kas nematyti.
Visiškai įmanoma, kad iki 2020 metų matydami demografines tendencijas politikai bus priversti didinti pensinį amžių.
„Jeigu pajamų pradės trūkti, atsiras rizika, kad valstybė gali lėčiau didinti ar išvis nedidinti bazinės pensijos. Kadangi sumažinti bazinę pensiją politikai vargu ar išdrįs, susidūrę su finansinėmis problemomis jie gali greičiau didinti pensinį amžių“, – prognozuoja LRI ekspertas I.Brazauskas.
Papildoma pensijos dalis tiesiogiai priklauso nuo dirbančiojo dirbtų metų ir atlyginimo dydžio ir yra „pririšta“ prie vidutinio šalies atlyginimo. Taigi, augant atlyginimams, proporcingai didėja ir papildoma „sodrinės“ pensijos dalis.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Kad ir koks būtų pasirinktas būdas
kaupti pensijas, rizika likti be gero pragyvenimo šaltinio senatvėje yra
nemenka.
