Magiški triukai ir didžiausius skeptikus priverčia pasijusti vaikais. Netgi žinodami, kad tai – paprasčiausias akių dūmimas, nuoširdžiai tikime stebuklu. Būtent šio jausmo labiausiai ir pasiilgsta patys stebukladariai. Devyniolikmetis Tomas magiją perprato jau nuo dvylikos ir puikiai išmano jos gudrybes. Nors stebuklingų galių vaikinas tvirtino neturįs, aktoriniai sugebėjimai ir meilė šiam menui priverčia aikčioti visus.
Išmoko pats
„Koks skirtumas tarp paprasto mago, kaip aš, ir pasaulinio garso iliuzionisto Deivido Koperfildo. Jo paties žodžiais tariant – penki šimtai tūkstančių dolerių“, – įmantriausios magijos paslaptį „Sekundei“ atskleidė panevėžietis Tomas Šimkus. Stebuklų, pasak jo, kad ir kaip norėtųsi, nebūna. Viskas priklauso tik nuo mago ir jo finansinių galimybių.
Beveik prieš septynerius metus susidomėjęs magija, jaunasis stebukladarys jau puikiai išmano visas šio meno gudrybes. Net ir netikėčiausi stebuklai, kai po širma dingsta minia žmonių ar aštriais kardais sukapojama žavi padėjėja, jo tvirtinimu, tėra gerai apgalvota technika. Tačiau nors tai žino visi, magija savo žavesio ir paslapties niekada neprarado.
Triukų Tomas išmoko savarankiškai. Apie juos skaitė knygose, internete ir kituose informacijos šaltiniuose. O profesionalių magų pagalbos vaikinas neieškojo, nes stiprių iliuzionistų, anot jo, Lietuvoje vos keli.
Perkąsti šiuos iš pirmo žvilgsnio sudėtingus mokslus, pasak T.Šimkaus, iš tiesų nėra sunku – tereikia labai to norėti ir atkakliai siekti rezultatų.
Pastarasis uždavinys ir sukelia daugiausia kliūčių. Kaip pasakojo vaikinas, jis ne kartą buvo sutikęs triukų pamokyti susidomėjusius naujokus, tačiau jiems dažniausiai pritrūkdavo kantrybės.
Pats iliuzionistas įdomaus amato pradėjo mokytis nuo kortų. Paprasčiausius fokusus vaikinas išbandė pirmiausia su savo šeimyna. Vėliau sūnaus gabumais susižavėję tėvai nusprendė pasigirti savo draugams vakarėlių metu.
„Man magija visada patiko – o kam ji gali nepatikti. Tačiau dar didesnį potraukį jai pajutau, kai sugebėjau nustebinti pirmuosius savo žiūrovus“, – savo, kaip mago, pradžią prisiminė T.Šimkus.
Miklumo nepakanka
Taip stebukladario drąsa ir azartas vis augo, ir dabar T.Šimkus beveik penkti metai stebina visus itin sudėtingais triukais. Savo pomėgiu Tomas netgi ir papildomų pinigų užsidirba – linksmina kavinių lankytojus.
Tačiau ant scenos magas pasirodo labai retai – mat toks fokusų rodymas jam nepriimtinas: „Kai magas pasirodo scenoje, iš karto kyla įtarimas, kad jo kišenėse pilna atsarginių kortų ar monetų. Žmonės ima spėlioti, kaip triukas atliktas – jiems tai tarsi iššūkis, bet tada dingsta tikėjimas stebuklais“.
Todėl Tomas renkasi magiją per metrą nuo žiūrovo – taip, anot jo, viskas atrodo natūraliau ir efektingiau. Magas nesistengia publikos užburti įmantriais drabužiais ar „stebuklingais“ daiktais. Pagrindinės jo magijos priemonės – kortos, monetos ir rašiklis.
Tačiau svarbiausia, pasak iliuzionisto, meniškai ir įdomiai pristatyti triuką – tam reikia ir aktorinių sugebėjimų.
„Jei žiūrovo pasirinktą kortą ištrauksiu ir jam paprastai paduosiu, nebus jokio efekto. Bet jei visą kortų kaladę dar įdomiai pamaišysiu, pavartysiu – visi nustebs. Techninė triuko pusė labai svarbi, bet lygiai tiek pat svarbi ir asmenybė, ir aktorinis meistriškumas“, – tvirtino T.Šimkus.
Kalbėdamas apie savybes, būtinas iliuzionistui, vaikinas prisiminė vieną žymiausių pasaulio magų Harį Hudinį. Praėjusio amžiaus pradžioje savo triukais jis stebino visą Europą, yra daugelio šiuolaikinių fokusų pradininkas. Pasak Tomo, šis žmogus rodė gana paprastus stebuklus, tačiau jo prisistatymai buvo nuostabūs.
„Kad triukai būtų nepakartojami, reikia įsijausti į mago vaidmenį“, – pabrėžė panevėžietis.
Kova su skeptikais
Tačiau nevalia, jaunojo iliuzionisto tvirtinimu, magijos paversti kovos lauku. Vaikinas itin nemėgsta skeptikų, kurie bet kokiu būdu stengiasi perprasti triuko paslaptį. O magas turi ją išlaikyti: „Nemėgstu tokių dalykų – tai tampa nebe pramoga, bet manęs „gaudymas“. Aš juk nieko nenoriu įtikinti – magija man yra menas“.
Tokių įkyrių žiūrovų jis tvirtino sutinkantis labai dažnai, ypač tada, kai triukus rodo įkaušusiems kavinių lankytojams. Todėl stengiasi jiems nerodyti „nerealių“ fokusų, kurie verstų ieškoti teisybės – tokiems žiūrovams pakanka kortų.
Tačiau dar nė vienas skeptikas, pasak Tomo, nesugebėjo išaiškinti jo triukų. Ir pats vaikinas niekada nėra atskleidęs savo paslapčių – tai draudžia tikro mago garbės kodeksas.
„Žinau daugiau nei žiūrovai – bet argi tai magija, jei viskas akivaizdu“, – pabrėžė T.Šimkus.
Juodoji magija
Daug dėmesio dvyliktokas T.Šim-kus sulaukia ir mokykloje. Parodyti fokusų abituriento prašo ir bendramoksliai, ir mokytojai.
„Labai dažnai savo draugams rodau naujus triukus. Aišku, savimeilę paglosto, kai jie kaskart nustemba ar net patiki stebuklu. Aš pats šio jausmo labai pasiilgstu. Kai viską žinai, prarandi tą nuostabos džiaugsmą. Tik parodyk fokusą, ir žmonės tampa atviri kaip vaikai“, – apie magijos sukeltas emocijas pasakojo Tomas.
Vaikinas prisiminė, kaip siaubą įvarė savo fizikos mokytojai. Moteris, kuri gyvenime remiasi tik gamtos dėsniais ir įrodymais, moksleivio magiją pavadino raganavimu. Juodosios magijos propagavimu Tomą juokais apkaltino ir dailės mokytoja.
Tačiau piktų kėslų, pasak iliuzionisto, jo pomėgyje visiškai nėra. Jis savo triukų netgi nenaudoja rašydamas kontrolinius darbus ar mėgindamas į savo pusę palenkti gražios merginos širdį.
Nors mylimajai, pasak T.Šim-kaus, galima sugalvoti romantiškų fokusų, kaip antai įteikti skrendančią rožę, savo panelę jis susirado natūraliai. Tik daug vėliau jai parodė visą savo žavesį.
Gyvens iš magijos
Nors šie metai mokykloje Tomui – paskutiniai, ką veiks toliau, jis dar tvirtai nenusprendė. Tačiau į netradicinę iliuzionisto profesiją vaikinas irgi nespjauna. Kažkada planavęs apie ekonomisto ateitį, jis suprato geriausiai atsiskleidžiantis tik per magiją.
„Kol kas tai – mano pomėgis, bet gali būti, kad su fokusais bandysiu siekti karjeros“, – neužtikrintai kalbėjo pašnekovas.
Jo manymu, būtų visai įdomu dar neišsemtą pramogų pasaulio sritį išbandyti Lietuvoje. Vaikinas spėja, kad užsienyje toks populiarus dalykas galėtų sulaukti sėkmės ir Panevėžyje: „Visi šį miestą peikia, bet man taip norisi čia padaryti ką nors unikalaus. Išgyventi iš to, manau, galima, nes žmonės magiją mėgsta“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Nuo dvylikos metų į magiją pasinėręs
T.Šimkus pasiilgsta to nuoširdaus džiaugsmo, kurį išgyvena jo žiūrovai.
