Nusirašinėjimas per egzaminus ir kontrolinius – tvirtas tradicijas turintis ir išnykti neketinantis reiškinys. Keičiasi tik technologijos. Laikai, kai studentai per naktis gamindami „armonikėles“ išmokdavo visą egzaminų medžiagą, o ant kojų užrašytas algebros formules merginos bandydavo įžiūrėti per pėdkelnes, atrodo, praėjo negrįžtamai. Nenorintieji mokytis internete gali rasti įvairiausių nusirašinėjimo priemonių, o jų kainos prieinamos net moksleiviams.
Galima ir pirkti, ir
nuomoti
Internete yra ne viena svetainė, kurioje gausu pasiūlymų pasilengvinti egzaminus. Už 60 litų galima įsigyti laisvų rankų įrangą su mini ausinėmis, ne daugiau kainuoja imtuvai – siųstuvai, mažytės kameros, įvairūs nešiojamųjų kompiuterių priedai. Iš išorės niekuo nuo paprastų nesiskiriantis rašiklis su ištraukiama špargale tekainuoja 10 litų. Už dvidešimt litų galima nusipirkti nematomu rašalu užpildytą rašiklį, skirtą slaptam žymėjimui. Rašalas matomas tik įjungus rašiklio gale esančią lemputę. Visiškiems tinginiams galima pasinaudoti ir paslauga – už kelis litus spausdinama nematomu rašalu.
Egzaminų įrangą galima ir išsinuomoti. Parą pasinaudojus egzaminų įranga ar mini kamera, mokėti reikės ne daugiau kaip 30 litų. Prekes galima užsisakyti internetu, per porą dienų jas žadama pristatyti į užsakovo namus. Nusirašinėjimui palengvinti skirtą įrangą siūlančioje svetainėje skelbiama, kad pagrindiniai pirkėjai ir portalo lankytojai yra moksleiviai ir studentai nuo 10 iki 35-erių metų. Užsisakyti įtartino legalumo prekių siūloma nebijoti – informaciją žadama laikyti paslaptyje, užtikrinama, kad apie tai nesužinos nei mokytojai, nei tėvai.
Patys ne visai švariems tikslams naudojamų prietaisų pardavinėtojai, viešai paskelbę net kelis mobiliųjų telefonų numerius, su „Sekundės“ korespondentais kalbėti nepanoro. Jie išsisukinėjo, esą įmonės savininkas išvykęs į užsienį. Visi skelbiami telefono numeriai esantys jo vieno, o kada jis grįš, niekas negali pasakyti.
Apgaulę išduodavo akys
Miesto ir rajono mokyklų direktoriai pasirodė puikiai suprantantys jaunatviškas silpnybes. Tvirtinę, kad šių dienų moksleiviai yra gana sąmoningi ir nusirašinėjančiųjų pačiumpama labai mažai, pedagogai parodė solidarumą – nepabijojo prisipažinti patys kadaise nemažai laiko skirdavę špargalėms gaminti.
Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis neslepia pats gerai prisimenantis naudojimosi „špargalkėmis“ įtampą, ne kartą teko būti ir demaskuotam mokytojų. Kėdainių rajono Surviliškio vidurinėje mokykloje mokęsis R.Baltušis tvirtina, kad jam nesisekdavo meluoti, todėl mokytojams nebūdavo sunku suprasti jo klastą.
„Dabar manau, kad mano akys lakstydavo išsigandusios ir mokytojams viskas būdavo aišku, – juokiasi Velžio gimnazijos direktorius. – Šiek tiek apgauti dėstytojus pavyko net per stojamuosius egzaminus, kai per pertrauką sugebėjau pasiskaityti reikiamą medžiagą. Studijų metais jau pavykdavo nusirašinėti nepagautam“.
Direktorius tikina, kad Velžio gimnazistai esantys sąmoningi, ir nusirašinėjančiųjų mokytojai pagauna nedaug, neteko pačiupti ir modernia „gelbėjimosi“ įranga besinaudojančiųjų. Direktoriui tokių problemų netenka spręsti, mokytojai išsiaiškina klasėse.
R.Baltušis penktokus ir šeštokus moko istorijos ir etikos. Kaip pats sako, mokiniai dar nedidukai, be to, jo dėstomi dalykai nėra tie, per kuriuos kiltų poreikis nusirašyti – tai aktualiausia aukštesniosiose klasėse per tiksliųjų dalykų pamokas. R.Baltušis tvirtina įžvelgiantis ir šio neigiamo reiškinio naudą: „Kol paruošia špargalę, net ir didžiausias tinginys ko nors išmoksta, šis tas galvoje lieka”.
R.Baltušis nemano, kad dėl nusirašinėjimo reikėtų kaltinti mokytojus, nesudominančius mokinių savo dėstomu dalyku.
„Kaip tik sakyčiau priešingai – nusirašinėti tenka tada, kai mokytojas rimtai prispaudžia uodegą tam, kuris mažiau dėmesio skiria jo dėstomam dalykui, – įsitikinęs direktorius. – Nusirašinėjantiems mokiniams norėčiau pasakyti, kad nieko iš to gero. Toks elgesys moko praslysti pro sunkumus, tačiau visada to padaryti nepavyks – sunkumus reikia mokytis įveikti“.
„Armonikėlių“
nenukonkuruos
Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė įsitikinusi: nors ir atsiranda modernių nusirašyti padedančių priemonių, jos niekaip nenukonkuruos tradicinių „armonikėlių“. „Žinoma, kad nusirašinėdavome, – atviravo direktorė. – Mokykloje buvau pavyzdinga mokinė, bet studijuodama ir aš naktimis darydavau „armonikėles“, specialias mažas knygeles. Turiu gerą regimąją atmintį, tad kol špargales pasiruošdavau, viską ir išmokdavau“.
Per G.Gailiūnienės geografijos pamokas mokiniai nenusirašinėja, nes puikiai žino mokytojos tvarką – pagautas nusirašinėjantysis be gailesčio baudžiamas dvejetu.
„Esu įsitikinusi, kad mokslo metų pradžioje labai svarbu mokiniams pasakyti, ko gali tikėtis iš mokytojo visus metus, – tvirtino G.Gailiūnienė. – Pakanka nubausti vieną mokinį ir kiti nusirašinėti jau nebando.
Dirbant klasėje aiškiai matyti, kuris mokinys ketina nusirašyti, penale turi pasiruošęs špargalę. Jei vaikai įsivaizduoja pergudravę pedagogus, klysta. Mokytojas „nemato“, kai nesistengia to daryti“.
Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos mokiniai, pasak direktorės, gana sąmoningi, todėl problemų dėl nusirašinėjimo beveik nekyla. „Maždaug prieš trejus metus buvome gavę perspėjimų atidžiai tikrinti abiturientus prieš egzaminus, stebėti, kad plaukuose nebūtų įtaisyta pasiklausymo įrangos, tačiau nieko panašaus nepavyko aptikti“, – sakė G.Gailiūnienė.
Prisipažįsta po dvidešimties
metų
„Šiais laikais daugiau mokinių drįsta nepadaryti darbų, negu nusirašyti, – sakė „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas. – Žinoma, kad moksleiviai ir nusirašinėja, ir mobiliaisiais telefonais stengiasi pasinaudoti per kontrolinius, tačiau tai nėra masinis reiškinys.
Apie nusirašinėjimą dažniau susitikimuose pakalba prieš penkiolika ar dvidešimt metų mokyklą baigusieji. Dabar jie jau nebijo prisipažinti po švarkais turėdavę vadinamųjų špargalkių. Net pats stebiuosi, kad per šitiek darbo metų per egzaminus neteko pagauti nė vieno nusirašinėjančio abituriento“.
Vidurinę mokyklą baigęs Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje R.Grilauskas sako galintis save pavadinti išskirtiniu variantu – nusirašinėti tais laikais net mados nebuvusios.
Studijuodamas istoriją jis pasakoja mokėjęs savotiškai pergud-rauti dėstytojus. „Istorija – tokia specialybė, kad daug ką per egzaminus gali išskaityti iš žemėlapio, jame yra ir datų, ir daug sutartinių ženklų. Jei sugebi naudotis žemėlapiu, per egzaminus nepražūsi“, – pasakojo „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Mokiniai žino, kad už
nusirašinėjimą baudžiu negailestingai, todėl net nebando to daryti“, – tvirtina
Kazimiero Paltaroko mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė.
