Bet kuriuo metu Panevėžio daugiaaukščiuose gali kilti gaisras. Jo pasekmės būtų kur kas tragiškesnės nei savaitgalį Vilniuje užsidegus devynaukščiui, kai liepsnose žuvo šeši žmonės, dar dvidešimčiai prireikė medikų pagalbos, o pusė namo gyventojų dėl nebetinkamų gyventi butų liko be pastogės. Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dėl ribotų techninių galimybių būtų bejėgė padėti aukštesnio nei devinto aukšto gyventojams. Panevėžyje nėra nė vieno daugiabučio, atitinkančio priešgaisrinės saugos reikalavimus. Miesto medikai taip pat negarantuoja, kad į nelaimės vietą suspėtų atvykti laiku: klaidi pastatų numeracija ir automobiliais užkišti įvažiavimai gali tapti mirtinais spąstais minutes skaičiuojantiems nelaimėliams.
Beliktų melstis
Po šalį sukrėtusios tragedijos Vilniuje Panevėžio savivaldybė ir specialiosios tarnybos suskubo įvertinti situaciją miesto daugiabučiuose. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Viliaus Grigaliūno teigimu, šiuo metu nei gelbėtojai, nei daugiabučių namų gyventojai nėra pasirengę gaisrui. Liepsnoms įsisiautėjus aukščiau nei 9-ame aukšte, juose gyvenantiesiems beliktų melstis ir tikėtis stebuklo – gelbėtojai tiesiog neturėtų techninių galimybių vaduoti tokiame aukštyje ugnies įkalintų žmonių. Pasak V.Grigaliūno, Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba teturi porą 30-ies metų senumo automobilinių kopėčių, siekiančių 9-ą aukštą. Viršininko teigimu, tiek kopėčių Panevėžiui pakaktų, tačiau jos visiškai nepritaikytos gelbėjimui. „Jos skirtos gelbėtojams pakilti į viršų. Neįgalaus žmogaus tokiomis kopėčiomis nukelti nesugebėtume“, – pabrėžė viršininkas.
Gaisro atveju gelbėti aukštai įstrigusius žmones tinkamais keltuvais, siekiančiais ir iki 45 metrų aukščio, Lietuvoje aprūpinti, ko gero, vieninteliai Vilniaus ugniagesiai. V.Grigaliūnas neslepia, kad panevėžiečiai šios modernios gelbėjimo priemonės veikiausiai gali tikėtis nebent per artimiausią dešimtmetį. Vieno tokio keltuvo kaina gali siekti nuo 1,5 mln. iki 10 mln. litų. „Tai vienetiniai, Vakarų valstybėse rankomis gaminami įrenginiai. Praėjusiais metais Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas vilniečiams tokį keltuvą pirko už 1,5 mln. litų. Mums reikėtų nors vieno, tačiau ir tai būtų per didelė prabanga“, – kalbėjo V.Grigaliūnas.
Gelbsti tik pasakose
Nuomonę, kad gaisro atveju butuose ugnies įkalinti gyventojai gali išsigelbėti šokdami ant gaisrininkų ištempto brezento ar tentų, viršininkas pavadino mitu, egzistuojančiu tik pasakose ar animaciniuose filmuose apie degančius katės namus. „Nerealu tokiu būdu išgelbėti žmogų, iššokusį iš aukščiau nei devinto aukšto. Poveikis būtų tas pats, kas šokant ant plikos žemės“, – pabrėžė V.Grigaliūnas. Sostinės ugniagesiai aprūpinti apie 100 tūkst. litų kainuojančiu pripučiamu čiužiniu, tačiau, pasak viršininko, jo efektyvumas taip pat nėra didelis. „Jam pripūsti turi būti paruošta idealiai lygi aikštelė. Jei bus krūmelių, medžių, tokio čiužinio nepripūsi“, – vieną iš problemų įvardijo pašnekovas. Be to, toks čiužinys gali išgelbėti nebent šokantįjį iš penkto aukšto, bet ir tokiu atveju žmogus turi būti kone profesionalus sportininkas, kad sugebėtų nukristi ant nugaros. Nukritus ant galvos ar kojų, anot V.Grigaliūno, pasekmės gali būti labai liūdnos.
Laiptinės nepereinamos
Esant sudėtingai situacijai su įrenginiais ir kilus gaisrui daugiaaukštyje, viršininko teigimu, belieka vienintelė išeitis – žmones evakuoti per pagrindinius ir atsarginius namo išėjimus. Tačiau šiuo metu Panevėžyje nėra nė vieno daugiabučio, atitinkančio priešgaisrinės saugos reikalavimus. Negana to, teisės aktai numato, kad žemesnių nei 9-ių aukštų namų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai apskritai neprivalo tikrinti. Liberalėjantys įstatymai gyventojus stumte stumia į pavojų – į užgriozdintus, landynėmis paverstus butus be pačių savininkų sutikimo arba prokuroro sankcijų neįžengia nei inspektoriai, nei policijos pareigūnai. Miesto daugiabučiuose sąvartynu paverstas ne vienas butas, tačiau privačios valdos statusas juos gina nuo tvarkos reikalaujančių pareigūnų. „Dešimties aukštų ir aukštesni namai tikrinami kasmet, o pažeidimų tik daugėja. Apie tuos namus, kurie nekontroliuojami, nėra ką kalbėti“, – tvirtino V.Grigaliūnas. Anot jo, atsarginiuose išėjimuose iš daugiabučių – visiška netvarka: durys užkaltos, užrakintos, laiptinės grotuotos, užverstos gyventojų rakandais. „Gaisro atveju kiekviena minutė – aukso vertės, o ugniagesiams tenka gaišti tvarkant išėjimus“, – pabrėžė viršininkas.
Plačiau skaitykite kovo 16 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. Sąvartynais paverstos daugiabučių patalpos
kilus gaisrui taptų mirtinais spąstais.
