Kariškiai traukiasi
Vyriausybė numačiusi iki 2008-ųjų perpus sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių. Jų vietą turės užimti kariai profesionalai. Jau pasirodė pranešimai, kviečiantys iki 30 metų atsargos karius dalyvauti atrankoje į profesinę karo tarnybą.
Nors pasirinkusiesiems tokią tarnybą žadamas nuolatinis atlyginimas, socialinės garantijos, geros darbo ir poilsio sąlygos, tapti kariškiais vyrai pernelyg nesiveržia. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai pripažįsta, kad atsargos karių verbavimas į profesinę tarnybą visoje Lietuvoje vyksta tikrai ne tokiu tempu, kokio norėtųsi.
Per du šių metų mėnesius į kariuomenę įstojo apie 40 asmenų. Šiuo laikotarpiu į valstybės karinės gynybos štabą kol kas yra išsiųstos tik dvi panevėžiečių bylos. Pernai profesinę karo tarnybą pasirinko 253 šalies piliečiai. Iš 12 panevėžiečių, pasiryžusių tapti kariškiais, šiuo metu tarnauja septyni, o penki asmenys dar laukia ekspertų nutarimo.
Niekam ne paslaptis, kad viena iš priežasčių, kodėl vyrų nebedomina karinė tarnyba, yra reikalavimas, kad kandidatai tiktų Jungtinių Tautų operacijoms. Krašto apsaugos ministerija Seimui visai neseniai pateikė nutarimo projektą, siūlantį trejiems metams pratęsti karių tarptautines misijas. Jų geografija gali išsiplėsti Pietų Kaukazo regionu ir net iki Afrikos. Pripažįstama, kad misijose dalyvaujančių karių atlyginimai toli gražu nėra tokie jau dideli, kokia pavojinga ir sunki tarnyba jiems tenka. Ūpą gyvenimą susieti su kariuomene numuša kalbos apie įsigaliojusį nutarimą, pagal kurį po misijos atostogauti išėjusiems kariams bus mokami lietuviško atlyginimo dydžio „atostoginiai“.
Nors KAM Personalo ir socialinės saugos departamento direktorius plk. Leonardas Bakaitis neslepia, kad mūsų šalies kariuomenėje per pastaruosius trejus metus paliekančiųjų profesinę tarnybą nuolat daugėja, o ateinančiųjų į ją yra vis mažiau, Panevėžio karo prievolės centro teritorinio Panevėžio skyriaus vadovai tvirtina lyg ir nematantys problemų šioje srityje. Skyriaus vedėjo kpt. Audriaus Mordaso ir jo pavaduotojos kpt. Rasos Grigalienės įsitikinimu, vaikinų misijos nebaugina, o atlyginimai Lietuvos kariuomenėje nėra maži. Užtenka ir socialinių garantijų.
Netenkina atlyginimas
Pasak kariškių, šiais metais patraukti atsargos karius į profesinę tarnybą yra pavesta karo prievolės centrams. Kaip teigia kpt. R.Grigalienė, esminis pasikeitimas yra tas, kad anksčiau karo prievolės centrai norinčiųjų tarnauti bylas sudarydavo ir jas per karo prievolės administravimo tarnybą išsiųsdavo Gynybos štabui. Iš ten grįždavo tik informacija, kad asmuo priimtas. Dabar su kandidatu daugiau bendrauja centrai: jie renka informaciją, siunčia kandidatus į medicininę komisiją ir tiesiogiai gauna informaciją, ar asmuo yra tinkamas tarnybai.
Plačiau skaitykite kovo 15 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Apie 90 proc. kariškių, išeinančių į atsargą, nurodo, kad jų netenkina
atlyginimas.
