Daugiau nei pusmetį po sunkios traumos prie lovos prikaustytas panevėžietis Andrius Pečialiūnas iš Ispanijos namo sugrįžo greitosios pagalbos automobiliu. Jo kelionė gimtinėn miesto Savivaldybei ir Vyriausybei kainavo keturiolika tūkstančių litų. Vilties vaikščioti nepraradęs vaikinas laukia ketvirtos stuburo operacijos ir rūpinasi neįgalumo įteisinimu. Panevėžietis neslepia, jog nelaimingo atsitikimo, kainavusio sveikatą ir krūvą pinigų, galėjo ir nebūti, jei ne alkoholis.
Kelionė „greitosios“
automobiliu
Į Panevėžio ligoninę po dviejų parų kelionės iš Ispanijos 28 metų panevėžietis atgabentas šeštadienio paryčiais. Daugiau nei 8000 kilometrų dėl stuburo traumos negalintis sėdėti ligonis parvežtas Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) automobiliu. Jį į Lietuvą atlydėjo sveikatos būklę stebėjusi medikė bei du vairuotojai.
Kaip teigė, GMPS vadovas Vilius Mitka, kelionė į Panevėžį prasidėjo vėliau, nei buvo suplanuota. Mat pirmadienį į Almerijos ligoninę A.Pečialiūno pasiimti atvykęs ekipažas dėl užsidelsusio dokumentų tvarkymo bei nuovargio iš Ispanijos išvyko tik ketvirtadienį.
Kelionės metu didelių nesklandumų neįvyko. Dvi paras be poilsio važiavusį automobilį sutrukdė transporto kamščiai Vokietijoje bei prasti keliai Lenkijoje. Važiuojant per šią valstybę besikratančiame automobilyje pažeisto stuburo skausmus pajuto ir vežamas ligonis. Iki tol stabilios būklės ligoniui prireikė vaistų.
Visą kelią apie ligonio būklę domėjęsis GMPS vadovas teigė, kad pargabenti panevėžietį būtų buvę patogiau lėktuvu. Tačiau tam reikėjo daugiau lėšų. Tarnybos automobiliu visos kelionės išlaidos kainavo 14 tūkst. litų. 10 tūkst. litų skyrė Panevėžio savivaldybė, likusi suma gauta iš Vyriausybės.
Ligonio parvežimą iš užsienio GMPS organizavo pirmą kartą. Kaip pasakojo V.Mitka, reikėjo iš anksto pasirūpinti reikalingomis medicinos priemonėmis, vaistais bei daugybe dokumentų. Iš Ispanijos gabenamam pacientui dviem mėnesiams buvo sutvarkytas socialinio draudimo pažymėjimas, kad grįžus jį priimtų ligoninė. Nuo nelaimingų atsitikimų apdrausti į užsienį vykstantys darbuotojai, pasirūpinta darbo saugos reikalavimais.
Į namus pargabento panevėžiečio motina Vanda Saulė Pečialiūnienė labai dėkoja GMPS už suteiktą pagalbą. Ji džiaugiasi, kad ši tarnyba, taip pat ir finansavimą skyrusi miesto Savivaldybė nepaliko jos nelaimėje.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė teigė likusi patenkinta, kad nors tokiu būdu sumažino sunkiai besiverčiančių Pečialiūnų bėdas. Jos nuomone, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis panevėžietis susižeidė Ispanijoje – svarbiausia vadovautis žmogiškumo principais.
Nevengė alkoholio
Dar iki nelaimės panevėžietis nelabai norėjo dirbti. Nuolatinės darbovietės jis niekada neturėjo. Įsidarbindavęs dažniausiai po mėnesio perbėgdavo kitur, kur atrodydavo pelningiau. Ilgiausiai A.Pečialiūnas 10 mėnesių dirbo prekybos centre „Senukai“.
Geresnio uždarbio vaikinas ieškojo ir Ispanijoje. Čia draugas pasiūlė įsidarbinti vištų apdorojimo gamykloje, kur panevėžietis gavo vietą šaldymo patalpose. Tačiau sunkios darbo sąlygos, maža alga vertė ieškotis kitos darbovietės.
A.Pečialiūnas neneigia, kad tai, jog dabar jis – sunkus ligonis, įtakos turėjo ir alkoholis. Dėl pagirių į darbą neatėjęs lietuvis ispano darbdavio buvo tuoj pat atleistas iš naujųjų pareigų. Dėl įžūlaus elgesio vaikiną išmetė ir iš viešbučio. A.Pečialiūnas neslepia, kad ir nelaimės dieną, kai iškrito iš ketvirto aukšto, buvo šiek tiek įkaušęs.
„Ten alkoholis labai pigus – alus nei euro nekainuoja. O kai Ispanijoje taip karšta, tai jo šaldytuve visuomet turi būti“, – tvirtino panevėžietis.
Tą vakarą, kai susilaužė stuburą, vaikinas pasakojo atsimenantis tik tiek, kad išėjo į balkoną parūkyti. Tolesni įvykiai iš jo atminties išsitrynė.
Andrius tik iš pasakojimų sužinojo, kad po susižalojimo kraujo klane jį rado draugai. Neturėję galimybių iškviesti greitosios pagalbos, jie išdaužė policininkų automobilio langą ir racija bandė susisiekti. Tačiau įsibrovėlius sulaikę pareigūnai nubaudė juos ir patys iškvietė medikus.
A.Pečialiūnas malūnsparniu buvo skubiai nugabentas į už 100 kilometrų įsikūrusią ligoninę. Čia vaikinui buvo tuoj pat atlikta operacija.
Nesitaiksto su padėtimi
Po ilgų mėnesių, praleistų Ispanijos gydymo įstaigoje, A.Pečialiūnas taip pat džiaugėsi grįžęs į Lietuvą, tačiau didelių vilčių dėl savo būklės pagerėjimo Panevėžio ligoninėje nepuoselėja.
„Visa laiką galvoju: vaikščiosiu ar ne. Gydo gydo, o kojos tarsi medinės. Kai tik atvažiavau, mane užpuolę korespondentai klausė, ar jau laimingas dabar, kad grįžau namo ir gydysiuosi Panevėžy. Taigi aš jau išgijęs. Nieko daktarai man nebedaro, tik vaistus duoda. O aš guliu vien dėl to, kad susitvarkyčiau invalidumą, ir laukiu dar vienos operacijos“, – „Sekundei“ atvirai kalbėjo vaikinas.
Tačiau jam nerimą kelia kalbos, kad ketvirtosios operacijos gali ir nebebūti. Ligonis tikėjosi, jei ne vaikščioti, tai bent jau sėdėti. Vilčių suteikė dar Ispanijoje po trečios operacijos apžiūrėjęs daktaras. Medikas vaikinui tvirtino, kad jo sveikatos būklė nėra labai bloga ir intensyvi mankšta gali vėl pastatyti ant kojų.
Dabar A.Pečialiūnui kol kas leidžiama tik gulėti. Mat persėdant į vežimėlį reikia specialios liemenės. Tačiau vaikinas likti tokioje padėtyje nenusiteikęs. Nepaisydamas gydytojų rekomendacijų prašo kuo greičiau jį pasodinti.
Plačiau skaitykite kovo 5 d. „Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. „Jei ne
laikraščiai, konsulas ir valdžios skirta parama, iki šios dienos dar sūnaus
nebūtų“, – pasakojo prie sužaloto sūnaus Panevėžio ligoninėje sėdėjusi motina
V.S.Pečialiūnienė.
