Sutarties neįformino
Rajono Tarybos narys, valstietis liaudininkas Petras Nevulis, be ūkininkavimo, panūdo pelnytis ir iš papildomos veiklos – žemės perpardavinėjimo. Rajone pirkti sklypą panorusią verslininkę politikas suvedė su žemės pardavėja. Tačiau sandėris taip ir neįvyko. Verslininkės nusižiūrėtasis žemės sklypas staiga krito į akį ir P.Nevuliui. Paskubomis tapęs sklypo savininku, jis nustebusiai pirkėjai pasiūlė žemę perpirkti už kosminę kainą.
Su rajono Tarybos nariu, valstiečiu liaudininku Petru Nevuliu panevėžietė Vilma B. susipažino ieškodama pirkti žemės ūkio paskirties sklypo. Politikas komercinių planų turinčią moterį pasisiūlė suvesti su panevėžiete, ketinančia parduoti 18 hektarų Miežiškių seniūnijos Pakryžių kaime. Politikas netgi sklypo kainą nurodė – 3000 litų už hektarą, tačiau prasitarė, kad savininkė veikiausiai sutiksianti derėtis. Apžiūrėjus siūlomą teritoriją Vilma B. dar apniko abejonės, ar jai tinka vieta – sklypas kone 30 kilometrų nuo Panevėžio, privažiavimas itin prastas. Tačiau P.Nevuliui suvedus Vilmą B. su sklypo savininkės 73 metų Valerijos Vertelkienės dukra Gitana, moterys vis dėlto sutarė dėl pirkimo-pardavimo sandorio, turėjusio įvykti praėjusių metų pabaigoje. Vilma B. pamena, kad pardavėją dar pavežusi savo automobiliu iki josios namų ir mašinoje sutarusios dėl galutinės kainos – po 2000 litų už hektarą. Gitana dar sutikusi nuo bendros sumos nuleisti 1000 litų. Dabar Vilma B. apgailestauja, kad susitarimas dėl kainos tebuvo žodinis – jo įforminti nebuvo galimybės, nes pardavėja tvarkėsi žemės nuosavybės dokumentus. Gruodžio pabaigoje pirkėja sutiko sumokėti Gitanai 1000 litų rankpinigių ir ėmėsi tvarkytis dokumentus banko paskolai gauti.
Kainą pakėlė dvigubai
Paskolos gavimas šiek tiek užtruko – pardavėjai iš Registrų centro išsiėmus pažymą dėl parduodamo sklypo, Vilma B. paprašė dar šiek tiek atidėti pardavimo sandorį ir pasisiūlė sumokėti už antrą kartą iš Registrų centro išimtą pažymą. Pirkėja neslepia neturėjusi nė menkiausio įtarimo, kad numatytas sandoris gali pasisukti netikėta linkme, o rajono užkampyje žemės sklypas įgis pasakišką vertę.
Gavusi paskolą Vilma B. jau netgi buvo sutarusi su notare dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, kai pardavėja bloškė netikėtą žinią. Anot Vilmos, atėjus į banką pervesti pinigų Gitana pareiškė, jog 18 ha sklypą Pakryžių kaime parduodanti nebe už sutartus 35 tūkstančius litų, o už dvigubai didesnę kainą – apie 72 tūkstančius litų. Sklypą norėjusią pirkti moterį šokiravo ir pačios Gitanos reakcija į situaciją – pardavėja puolė skambinti rajono Tarybos nariui P.Nevuliui, guostis, neva ją išvadino aferiste. Apstulbinta Vilma, nesutikusi mokėti nežinia kodėl staiga sukeltos kainos, liko ne tik be nusižiūrėtojo sklypo, bet ir rankpinigių – jos sumokėtųjų 1000 litų Gitana taip ir negrąžinusi. Anot Vilmos, jai paprašius grąžinti rankpinigius, sklypo pardavėja kažkodėl vėl puolė skambinti tam pačiam P.Nevuliui klausti patarimo.
Kosminę sumą už sklypą iš Vilmos B. užsiprašiusi pardavėja vis dėlto kitiems besidomintiesiems ta pačia žeme ir toliau ją siūlė parduoti šiek tiek daugiau nei už 2000 litų už hektarą. „Neįvykus sandėriui po savaitės mano pažįstamas paskambino Gitanai neva norėdamas pirkti sklypą. Ši patvirtino parduodanti 18 ha ir už hektarą prašo 2200 litų“, – Vilma stebėjosi žemės savininkės elgesiu. Susidomėjusi nežinia dėl kokių priežasčių pardavėjos kaitaliojama kaina, moteris paskambino P.Nevuliui. Vilma liko priblokšta, kai šis pripažino tą sklypą pats perkantis už 4100 litų už hektarą.
Vasario 12-ąją buvo įregistruota to paties sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal ją 18 ha žemės Pakryžių kaime tapo ne kieno kito, o to paties P.Nevulio nuosavybe.
Pasiūlė perpirkti
Kone detektyvu virtusi žemės pirkimo istorija tapo dar painesne, kai P.Nevulis pats paskambino Vilmai B. ir pasiūlė iš jo perpirkti ką tik įsigytą žemę, tačiau jau už… 6000 litų, tai yra apie 108 tūkst. litų už 18 ha sklypą.
Kad tokia kaina – kosminė, patvirtina ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober–haus“ turto vertintojų praėjusių metų gruodžio 27-ąją pateiktame pažymėjime nurodyti duomenys: indeksuota šio žemės sklypo vertė tėra 36683 litai.
Tarybos narys P.Nevulis patvirtino, kad 18 ha žemės sklypas Pakryžių kaime įregistruotas kaip teisėta jo nuosavybė. Tačiau kiek už jį sumokėjęs, politikas nenorėjo atvirauti. „Čia jau mano reikalas ir mano nuosavybė“, – pabrėžė valstietis-liaudininkas. Iš pradžių tvirtinęs, kad sklypą pirkęs ketindamas išplėsti už kokių 15 kilometrų esantį savo ūkį, vėliau P.Nevulis pripažino vis dėlto turėjęs ir kitų tikslų. „O kodėl negaliu parduoti, jei mano nuosavybė? Žinojau, kad ji domėjosi tuo sklypu, todėl ir pasiūliau iš manęs pirkti. Kas man uždraus užsidirbti?“ – aiškinosi politikas. Pasiteiravus, ar, jo nuomone, 6000 litų už hektarą nederlingos žemės atokioje vietovėje – reali kaina, P.Nevulis tikino galįs užsiprašyti ir dar daugiau. „Aš galiu ir 10 tūkstančių už hektarą prašyti. Jei yra poreikis, kas nors tuo sklypu domisi, kodėl negaliu pasiūlyti kad ir už tiek pirkti?“ – pabrėžė ūkininkaujantis politikas.
Pasak P.Nevulio, su sklypo savininkės dukra Gitana buvo kalbėjęs, kad jei Vilma B. sklypo nenupirksianti, jis pats svarstysiantis tokią galimybę. Anot jo, Gitana tik dėl to jam ir paskambinusi, kai Vilma B. atsisakė mokėti 72 tūkst. litų.
Kalta, kad prasitarė
Politikas gynėsi buvęs pirkėjos ir pardavėjos tarpininku. Neva šias moteris jis tik suvedęs, tačiau apie konkrečią žemės kainą esą nė nekalbėjęs. „Tik sakiau, kad gal 2000-3000 litų už hektarą prašys. Jokiu būdu nė vienai pusei nepatariau, už kiek pirkti ar parduoti. Jei pirkėja ir pardavėja nesugebėjo tarpusavyje susitarti – jų reikalas. Gitana man iš banko paskambino, kad kažkokia nesąmonė išėjo – perka už perpus mažesnę kainą, nei buvo sutarta. Man Gitana buvo minėjusi, jog parduoti sutarė po 4000 litų už hektarą“, – aiškino P.Nevulis.
Iš pradžių nė neketinęs atskleisti, kiek paklojęs už sklypą, vis dėlto politikas išsitarė, kad jis Gitanai paklojęs mažiau, nei ši paskutinę minutę pareikalavo iš Vilmos B. „Už kiek siūliausi nupirkti tą sklypą – mano reikalas. Bet Vilma pati man apšvietė protą, kai paskambinusi pasakė, kad žemė vis dar pardavinėjama po 2200 litų. Apakau tai išgirdęs. Kainą su Gitana iš naujo perderėjom. Bet būčiau nesužinojęs, būčiau ir nesispardęs – vis dėlto 4000 litų už hektarą – reali kaina“, – P.Nevulis pripažino sklypą nupirkęs pigiau nei pareikalauta iš Vilmos B.
Iš žemės perpardavinėjimo užsidirbti panoręs politikas dėl Vilmai B. nesėkmingo sandorio kaltina… jos pačios sąžiningumą. „Lakstė po rajono Savivaldybę skelbdamosis, ką ten statys. Kuris nepasinaudotų tokia proga sukelti kainą? Manau, būtų jos tylėjusios, nebūtų tas sklypas pabrangęs“, – verslo subtilybes dėstė rajono Tarybos narys.
Vis dėlto iškilus skandalui į viešumą, politikas tikina sklypo niekam nebeparduosiąs – pavasarį suarsiantis ir užsiimsiantis augalininkyste.
Politikas pabuvo tarpininku
P.Nevulis tikino detektyvu virtusios žemės pirkimo istorijos pagrindinės herojės Gitanos nepažįstantis. Neva ji pati politiką susiradusi. „Nežinau, iš kur ji mano telefoną gavo. Gal kas, žinodamas, kad netoli jos žemės turiu ūkį, jai mane ir pasiūlė. Aš nei Gitanos pavardės nežinau, nei kur gyvena“, – aiškino politikas.
Motinos žemę pardavinėjusios paslaptingosios Gitanos versiją išgirsti nebuvo paprasta. Atsiliepusi mobiliuoju telefonu moteris, išgirdusi, kad skambina žurnalistai, išrėkusi, jog jokio sklypo nebeparduodanti, numetė ragelį.
Pabūti tarpininku pasišovė pats P.Nevulis. Tik po jo skambučio moteris ryžosi žurnalistams išdėstyti savo poziciją. „Iš pradžių su pirkėja buvo susitarta dėl vienos kainos, bet kai jau reikėjo mokėti, prakalbo visai kitaip – sumą perpus numušė. Dar ir mane iškoneveikė“, – dėl neįvykusio sandėrio su Vilma B. skundėsi Gitana. Kad sklypą vis dėlto pardavė P.Nevuliui, pardavėja neprisipažino. Nesutiko atskleisti ir savo ryšių su politiku. „Koks skirtumas, iš kur mes pažįstami? Aš puse Panevėžio pažįstu! Ir mano reikalas, kam tą sklypą pardaviau. Ir ar turėčiau atsakyti, už kiek?“ – aiškino netgi savo pavardės pasisakyti nesutikusi Gitana. Ji pripažino, jog dėl keistomis aplinkybėmis sužlugusio sandėrio su Vilma nuostolio nepatyrusi. „Kol ji tvarkėsi paskolos reikalus, klientų tam sklypui pirkti turėjau ne vieną. Tiesiog buvo mano sąžinės reikalas jai parduoti, nes jau suderėta. Norėjo mane kvailesne palaikyti, bet neišėjo. Nepirko jos, nupirko kiti“, – pabrėžė pardavėja. Gitana pripažino girdėjusi, tiesa, ne iš pačios Vilmos, kad ši nusižiūrėtame sklype ketinanti fermą statyti, bet neva tai neturėję įtakos žemės kainai. „Dėl manęs ten nors ir atrakcionus gali statyti. Man svarbiausia buvo padėti motinai – senyvam žmogui tą žemę parduoti“, – tvirtino Gitana.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. P.Nevulis pripažįsta ketinęs užsidirbti
perpardavinėdamas žemės sklypą.
