Pragyventi iš tiek, kiek per mėnesį iš įvairių šaltinių susirenka studentai, – menas. Gaudami mažesnes pajamas nei pensininkai jaunuoliai sugeba egzaminus atšvęsti Rygoje arba pašokę iš šilto guolio naktį išdumti į Palangą pasigrožėti jūra. Šturmuojantiesiems mokslo aukštumas sotus kąsnis nublanksta prieš įspūdžių troškimą, ir dėl pramogų studentai nė nesukdami galvos ryžtasi pusės mėnesio bado dietoms. „Tvarkingai“ gyvena nebent dar kojų bendrabutyje apšilti nesuspėję pirmakursiai.
Bulves pamiršo
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto trečiakursės – šilutiškė Daiva ir Ingrida iš Pasvalio šypsosi: už 10 litų savaitę išgyvendavo tik pirmame kurse, kai kone kiekvieną savaitgalį važiuodavo namo, o grįžusios iš paskaitų vakarus leisdavo bendrabučio kambarėlyje prie knygų. Tuomet ir keptos bulvės būdavo dažniausiai gaminamas patiekalas.
Dabar merginos prisipažįsta šį tradicinį studentišką valgį retkarčiais gaminančios tik skatinamos senų laikų nostalgijos. Ant jų stalo bendrabutyje dažniau garuoja soti ir net prabangi vakarienė. „Kepame ir vištą, ir bulvių plokštainį, ir mėsą troškiname, netgi šokoladą verdame“, – vardijo Daiva ir Ingrida. Tiesa, tokios studentiškos vakarienės labiau panėšėja į puotas – prie vieno stalo susėda 5-6 valgytojai.
Nebūtų studentai, jei sočiai pavalgyti nesugebėtų kone už dyką. Pirkti produktus, anot pašnekovių, yra visiškas kraštutinumas, kai kitų išeičių nebelieka. „Susimetame kas ką turime, jei neturime – einame skolintis. Blogiausiu atveju – perkame“, – studentiškų gudrybių neslėpė draugės.
Bado dietos
Vis dėlto iš bendrabučio virtuvės gardūs kvapai dažniausiai sklinda tik pirmoje mėnesio pusėje. Pasiteiravus, ar baigiantis mėnesiui netenka griebtis priverstinės dietos, Ingrida tik nusijuokė. „Nereikia mėnesio galo – jau po poros savaičių vandenyje virtais grikiais pradedame maitintis. Kai visko turim – darom šventę, o paskui jau ir kruopos su margarinu gerai, ir filmus per kompiuterius žiūrim. Tada ir apie keliones namo pradedame kalbėtis“, – pasakojo mergina.
Ingrida šypsodamasi prisimena savo didžiausią studentišką dietą, kai iš visų slėptuvių ir taupyklių iškrapščius paskutinius centus keturias dienas iki stipendijos teko taip susiveržti diržus, kad skanu buvo netgi neva karšti sumuštiniai – pakepintas batonas, užteptas pomidorų padažu. Pinigų nebebuvo likę net sriubos pakeliui.
Abi draugės patvirtino, kad apie tokius skrandžiams tenkančius išbandymus tėvai nė nenutuokia. Jų įdėtus pinigus, skirtus maistui, dukrelės išleidžia, jų nuomone, vertingesniems dalykams – pramogoms.
Nuo tėvų slepia
Pasak Ingridos, studentai mėnesio pradžioje maistui vidutiniškai atsideda apie 200 litų. Tačiau ši suma – labai sąlyginė: alkio jausmą jaunimas neretai slopina ne sotesniu kąsniu, o įspūdžiais. „Praėjusį savaitgalį važiavome paslidinėti į Latviją. 80 litų tokiai pramogai išleidau. Kažkada sugalvojome išlaikytus egzaminus atšvęsti Rygoje. Būna ir taip, kad grįžę iš paskaitų iki 22-23 valandos pamiegame, o paskui galvojame, ką čia nuveikus. Ir važiuojame į Šiaulius ar ant Palangos tilto. Viskas – maistui skirtų pinigų sąskaita“, – pasakojo Ingrida.
Merginos juokiasi, kad nors po tokių kelionių tenka maitintis vandenyje virtomis kruopomis, tačiau net ir jos atrodo skanios pasižiūrėjus į išvykų nuotraukas. Tėvai, įsitikinę, kad jų atžalos bendrabutyje sąžiningai „graužia“ knygas, apie tokius dukrų nuotykius nė nenutuokia. „Viską papasakosime, kai studijas baigsime. Dabar jie tik be reikalo nerimautų. Kai prie Klaipėdos rudenį žuvo keturi panevėžiečiai, ir mes tą naktį buvome išvažiavę. Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jei tėvams tada iš anksto būtume pasakę, kad sugalvojome papramogauti“, – dėl gimdytojų jaudinasi studentės.
Pinigų studentiško gyvenimo linksmybėms merginos stengiasi pačios prasimanyti ir nesižvalgo į tėvų kišenes. Abi yra padirbėjusios drabužių parduotuvėse pardavėjomis konsultantėmis, Ingrida išbandė ir padavėjos duonos. „Panevėžiečiai šykštūs“, – paklausta apie surinktus arbatpinigius pabrėžė Ingrida. Pasak jos, klientus dosnumas užplūsta nebent prieš Kalėdas – buvusi padavėja prisimena per dieną surinkusi rekordinę sumą – 60 litų – arbatpinigių. „Bet buvo ir taip, kad per visą dieną tik vienas klientas paliko „arbatos“ – 1,20 lito“, – nepamiršo studentė.
Pati įsitikinusi, koks sunkus padavėjų darbas, Ingrida, išeidama iš kavinės, būtinai palieka arbatpinigių. Studentų parama padavėjoms – tradiciškai 2 litai nuo visos kompanijos.
„Bizniauja“ studentiškai
Darbas drabužių parduotuvėse studentėms daug patrauklesnis – minimalus atlyginimas garantuotas ir dar – priedas, priklausantis nuo apyvartos.
Merginos patikina: studentams suderinti mokslus ir darbą nėra jokių problemų. „Grįžusi 24 valandą iš darbo dar kambarį susitvarkydavau, prie kompiuterio prisėsdavau. Ir ryte apie 8-9 val. atsikeldavau“, – ramiai kalbėjo Ingrida. Pajutusi, ką reiškia neprašyti iš tėvų pinigų, mergina vėl ieško darbo drabužių parduotuvėje.
Plačiau skaitykite vasario 18 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr.D.Raščių ir L.Kučinską gyvenimas bendrabutyje išmokė kulinarinių gudrybių – niekada nematę, kaip kepamas bulvių plokštainis, vaikinai ryžosi ekperimentui virtuvėje.
