Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Ratasai“ muzikantus pasiekė džiugi žinia: jiems skirtas aukščiausias šalies neprofesionaliems kolektyvams suteikiamas apdovanojimas – metų nominacija „Aukso paukštė“.
Aukščiausias
apdovanojimas
Šiemet dešimtmetį minėsianti Miežiškių kultūros centro kapela „Ratasai“, vadovaujama Raimondo Grikšelio, jau gavo pirmąją gimtadienio dovaną. Ir dar kokią! Lietuvos liaudies kultūros centras paskelbė šiųmečius nominacijos „Aukso paukštė“ nugalėtojus. Miežiškiečių kolektyvas specialios komisijos pripažintas geriausia liaudiška kapela.
„Aukso paukštės“ nominacijos šalies meno mėgėjų kolektyvams skiriamos už reikšmingą, aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, projektų inicijavimą ir realizavimą. Iki šiol „Aukso paukštė“ nebuvo „atskridusi“ nė pas vieną rajono suaugusiųjų kolektyvą – už gerus debiutus šį prizą yra gavę tik vaikų pučiamųjų orkestrai.
Miežiškiečiams „Aukso paukštės“ statulėlė ir piniginis prizas bus įteikti kovo pradžioje Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre vyksiančiose iškilmėse. Jose tokiu pat apdovanojimu džiaugsis ir Panevėžio „Pynimėlis“ – jis tapo geriausiu šalies dainų ir šokių ansambliu. Šie du kolektyvai – vieninteliai šiemečiai „Aukso paukštės“ laureatai iš Panevėžio apskrities.
Kapela – darbų įkarštyje
Žinia apie garbingą apdovanojimą kapelą pasiekė pačiame jos darbų įkarštyje – rengiama nauja programa drauge su panevėžiečių šokėjų kolektyvu „Miestelėnai“, įrašinėjama kompaktinė plokštelė, planuojama dešimtojo gimtadienio šventė, ką tik grįžta iš vienos respublikinės kapelų šventės, rengiamasi keliauti į kitą…
Pasak vadovo R.Grikšelio, tokia gausybė veiklos – visai įprasta kapelai. „Tik įrašai yra šis tas naujo, neįprasto, nekasdieniško, o šiaip darbų mums niekada netrūksta. Jei dar keliautume visur, kur esame kviečiami, vien repeticijoms ir koncertams tektų visą laisvalaikį skirti“, – tvirtina jis.
Vadovo teigimu, kapela „Ratasai“ dalyvauja daugelyje Miežiškių kultūros centro renginių, griežia rajono, apskrities šventėse, pasirodė visose jos gyvavimo laikotarpiu vykusiose pasaulio lietuvių dainų šventėse, aplankė kone visus svarbiausius šalies liaudiškos muzikos kolektyvų konkursus, festivalius. Ir vieni, ir su panevėžiečių šokių kolektyvu „Juosta“ miežiškiečiai muzikantai koncertavo Prancūzijoje, Vengrijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Suomijoje, kitose Europos šalyse.
Kelionės gimdo naujas
idėjas
Pasak kolektyvo vadovo ir muzikantų, kelionės į koncertus, konkursus, festivalius yra neabejotinai smagiausia kapelos darbo dalis. Tiesa, muzikantai nesureikšmina tokiuose renginiuose pelnytų laurų – laimėtų pagrindinių prizų, iškovotų laureatų vardų. Nors laimėjimų būta nemažai, miežiškiečius labiau žavi tiesiog galimybė pasirodyti kaskart kitai publikai, pasistengti sukelti jos susidomėjimą. Smagios ir pačios kelionės, tampančios progomis atsipalaiduoti, pasilinksminti, pabendrauti tarpusavyje ir su kolegomis, bendraminčiais.
„Kelionių įspūdžiai mus tiesiog maitina – atsiranda naujų idėjų, planų, ką jau kalbėti apie norą daugiau, geriau dirbti“, – prisipažįsta R.Grikšelis.
Kaip teigia vadovas, kelionėse ir smagiausių, netikėčiausių nuotykių, kurie paskui ilgai prisimenami, nutinka. Miežiškiečiai su šypsena prisimena vieną pirmųjų kapelos koncertų Kaune, šalia Nemuno, kai jau eidamas į sceną būgnininkas apsižiūrėjo pamiršęs lazdeles. Teko skuosti šalia augančių krūmų link ir išsilaužti porą pirmų pasitaikiusių šakelių. Muzikantai tikina, kad tokie neįprasti „instrumentai“ nesutrukdė gerai pagroti.
Romanso išmokė… kunigas
Šiemet dešimtmetį minėsianti kapela kasmet parengia po naują koncertinę programą – prie kelių senųjų, labiausiai pačių muzikantų ir publikos pamėgtų kūrinių vis prideda po keletą naujų dainų, instrumentinių kūrinių.
Pasak R.Grikšelio, atnaujinti repertuarą – vienas sudėtingiausių darbų. „Nesinori daryti to, kas, deja, pastaruoju metu tarp mūsų žanro kolektyvų darosi madinga – grojamas, dainuojamas popsas, „baliaunos“ dainos. Mūsų tikslas – kiek įmanoma mažiau nuklysti nuo kapelinio muzikavimo tradicijos, nuo liaudiškumo. O tam tinkamų naujų kūrinių nelengva rasti“, – tvirtina vadovas.
Jis pasakoja ieškodamas išeities pats aranžuojantis kolektyvui patinkamas dainas, romansus, senųjų savo krašto muzikantų pagrotiems kūriniams sukuriantis dar po vieną kitą polkos ar valso dalį.
Ir, kaip ir visi kapelos muzikantai, sergantis „profesine liga“ – bet kuriame susiėjime įdėmiai klausantis kiekvienos negirdėtos melodijos, svarstydamas, gal ji tiktų kolektyvo repertuarui. Kartais tokių tinkamų melodijų sako išgirstantis visai netikėtai. Pavyzdžiui, ne taip seniai vieną pačių gražiausių kapelos atliekamų romansų jam viename privačiame pobūvyje padainavo žinomas Aukštaitijoje kunigas.
Šiuo metu, pasak muzikantų, kapelos repertuaras toks didelis, kad, jei tik jėgos leistų, be perstojo groti ir dainuoti nekartojant kūrinių būtų galima keliskart ilgiau, nei siekia ligšiolinis kolektyvo rekordas, kai be pertraukų grota 4 valandas.
„Ratasai“ – bendraminčių
ratas
R.Grikšelis neslepia, kad jam mieliausias būtent dabartinis kapelos gyvavimo metas. „Anksčiau būta didelių aktyvumo pakilimų – labai daug kur važiavom, turėjom begalę koncertų. O dabar jaučiu kitokį pakilimą – kapelos brandumą. Mane džiugina, kad jau esame labai puikiai susigyvenę, gerai suprantame vienas kitą, turime tuos pačius tikslus. O svarbiausia – yra didelis noras groti. Ne tą tikriausiai kiekvieno kolektyvo kelyje pasitaikiusį norą groti, kad galėtum po užsienius pavažinėti, pasirodyti, o tikrą norą tobulėti, puoselėti krašto tradicijas“, – džiaugiasi vadovas.
Jis sako, kad būtent dabar kapela geriausiai pateisina savo pavadinimą. „Ratasai“ miežiškiečių tarme reiškia ratą, o galvojant kolektyvo pavadinimą omenyje turėtas būtent bendraminčių, bičiulių ratas.
Šiuo metu „Ratasai“ jungia septynis žmones. Vos poros moterų darbai tiesiogiai susiję su muzika, kultūrine veikla. Visi kiti muzikuoja tik laisvalaikiu, o darbo valandas skiria inžineriniams, vadybiniams, techniniams reikalams.
Tiesa, su muzika kiekvienas jų ryšių turi nuo pat vaikystės – nuo mažens yra dalyvavę įvairių kolektyvų veikloje, daugelis iki šiol ne tik groja kapeloje, bet ir repetuoja, koncertuoja su vokaliniais, instrumentiniais ansambliais, vaidina mėgėjų teatre.
Pats vadovas su muzika taip pat susijęs nuo vaikystės, nors nėra baigęs jokių muzikinių mokslų, net vaikų muzikos mokyklos. Groti išmokęs gimtinėje, Žemaitijoje, dar lankydamas mokyklą, vėliau muzikavo studijuodamas Kaune, grodamas garsiame „Nemuno“ ansamblyje, ten kartkartėmis pavaduodavo vadovą.
Kiekvienas – savaip
svarbus
R.Grikšelio teigimu, nebūtų įmanoma išskirti didesnio kurio nors muzikanto indėlio į kapelos darbą, pasiekimus – kiekvienas esąs savaip svarbus.
Tūbą pučiantį Aušrių Bartulį ir akordeonu grojančią Audronę Kirsnienę vadovas vadina itin kritiškais, tvirtas nuostatas turinčiais žmonėmis, darančiais nemenką įtaką repertuaro formavimui. Taip pat akordeonu grojanti R.Grikšelio žmona Vida – kapelos dainų rinkėja, vakaronių siela. Barškalus mušantis Linas Švagždys – vienas svarbiausių dainininkų, smagumo scenoje garantija.
Smuikininkę Gražiną Krikščiūnienę kolektyvas giria už itin profesionalų požiūrį į muzikavimą ir už nepaprastą geranoriškumą. Būgnininkas Dalius Pertulaitis pastaraisiais metais nusipelno vienintelio kolegų įvardinimo – studentas. Tuo esą pasakoma svarbiausia – smagu, kad dirbantis, o vakarais studijuojantis muzikantas dar randa laiko repeticijoms.
Vadovui R.Grikšeliui kapelos muzikantai negaili gerų žodžių: nesiblaškantis, puoselėjantis pasirinktą stilių, taktiškas, kantrus, inteligentiškas, tolerantiškas. Jie neslepia iki šiol esantys dėkingi kultūros centro darbuotojoms, prieš kiek daugiau nei dešimtmetį Raimondą pastebėjusioms grojant kitoje rajono kapeloje ir pakvietusioms į Miežiškius ne tik groti, bet ir dirbti meno vadovu.
Jurga Venskevičiūtė
Nuotr. Šiuo metu „Ratasai“ jungia septynis žmones. Vos poros
moterų darbai tiesiogiai susiję su muzika, kultūrine veikla. Visi kiti muzikuoja
tik laisvalaikiu, o darbo valandas skiria inžineriniams, vadybiniams,
techniniams reikalams.
