Statistika teigia, kad:
– 50 proc. visų įgimtų anomalijų yra urologinėje sistemoje;
– iki 30 proc. moterų turi nusiskundimų dėl šlapinimosi ar šlapimo nelaikymo;
– prostatos ligos vargina 75 proc. vyrų, peržengusių 50 metų ribą;
– praktiškai kiekvienas vyras per savo gyvenimą suserga prostatos uždegimu;
– prostatos vėžys užima antrą vietą tarp piktybinių vyrų ligų ir turi tendenciją dažnėti;
– daugiau kaip pusė visų pacientų dėl urologinių ligų į gydytoją kreipiasi vėlai, t.y. tada, kai eiga būna pažengusi jau gana toli ir būna sukėlusi ne vieną komplikaciją. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto Nefrologijos ir urologijos klinikos vyriausiuoju asistentu, Universitetinės ligoninės urologu, medicinos mokslų daktaru Arūnu Želviu. Į gydytojos V.Bružienės kliniką jis atvyksta konsultuoti mūsų kraštiečių ir jų gydyti.
– Gerbiamasis daktare, jūsų biografijoje – daugybė stažuočių, specializacijų ir kitokio pobūdžio apsilankymų įvairiausiuose užsienio klinikose. Sakykite, ar minėtos urologijos problemos yra aktualios įvairiose šalyse, ar mes nuo jų kenčiame dažniau ir sunkiau, negu, pavyzdžiui, Austrijos, Italijos ar kitų šalių gyventojai?
– Tikslios kitų šalių statistikos neturiu, tačiau manau, kad dėl tų ligų išplitimo didelių skirtumų nėra. Skiriasi, kada vienos ar kitos šalies gyventojai kreipiasi į gydytojus. Lietuvos žmonės, stokodami atitinkamos informacijos, dažniau į gydytojus kreipiasi ligai pažengus gana toli.
Neretai žmonės pernelyg ilgai kenčia pasikartojančius skausmus juosmens ar tarpvietės srityje, pilvo apatinės dalies maudimą ar dirgliavimą kirkšnyse.
Tačiau bene didžiausia bėda – mūsų žmonių drovumas. Apie kai kurias intymaus gyvenimo problemas – potencijos susilpnėjimą, šlapimo nelaikymą ir kt. – bijome pasakyti net artimiausiems žmonėms ir dažniausiai negalavimą priskiriame prie artėjančios senatvės požymių.
– O kokios didžiausios šlapimo nelaikymo priežastys?
– Moterims šis negalavimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai šlapimo nelaikymas vargina per menopauzės periodą. Dėl sunkių fizinių darbų ir gimdymų (ypač komplikuotų), dėl hormonų pakitimų susilpnėja tarpvietės raumenys ir mažojo dubens organai ima slinkti žemyn. Pasikeičia jų tarpusavio santykiai, todėl šlapimo pūslės raukui darosi vis sunkiau sulaikyti šlapimą. Be to, tokiais atvejais dažniausiai dar prisideda šlapimo takų infekcija ir šlapinimasis dažnai tampa visai nevaldomas. Vyrų šlapimo nelaikymas dažniausiai tarsi nurodo, kad prostatos išvešėjimas pažengęs toli. Be to, problemą gali sukelti ir įvairūs augliai, nervų sistemos ligos ir pan. Vyrams šis negalavimas dažniausiai nurodo toli pažengusį prostatos išvešėjimą.
– Ar galite teigti, kad urologijos mokslas Lietuvoje yra toli pažengęs, ir mūsų žmonės gali gauti tokią pat šiuolaikišką pagalbą kaip, tarkim, Austrijoje, Vokietijoje ar pan?
– Taip, šiuolaikinė urologija – moderni medicinos šaka, ir mes, Lietuvos gyventojai, dabar nesijaučiame antrarūšiais. Susirgimų daugėja, tačiau vis daugiau ligų sėkmingai išgydomos arba sudaromos sąlygos sergant gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – neleisti ligai per daug toli pažengti. Mūsų žmonės dar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, jiems trūksta medicininių žinių, juos kausto lietuviškas drovumas.
Daiva Visockienė
