Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų mirties priežasčių. Lietuvoje kasdien šia liga suserga viena ar dvi moterys, kas antra nuo šios ligos miršta. Liga, kuria dažniausiai susergama užsikrėtus žmogaus papilomos virusu, dabar jau gali būti įveikiama. Pažangiausia medicinos naujove pripažinta vakcina „Silgard“ – pirmoji, galinti apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.
Su vėžiu galima
kovoti
Ši vakcina šimtaprocenčiu veiksmingumu apsaugo nuo keturių žmogaus papilomos virusų tipų, du iš jų sukelia gimdos kaklelio vėžį, o kiti du – genitalijų karpas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vakcina apsaugo ir nuo makšties, gimdos kaklelio priešvėžinių pakitimų. Nors ji yra brangi, Lietuvoje pasiskiepijo daugiau nei šimtas moterų. Panevėžietės šia naujove taip pat domisi, tačiau pasiskiepyti kol kas išdrįso tik viena.
Deja, šia vakcina rekomenduojama skiepytis tik 9-26 metų mergaitėms, merginoms ir moterims. Tačiau jau šiais metais į Lietuvą turėtų atkeliauti vakcina „Cervarix“, kuria galės skiepytis 10-55 metų moterys. Kol kas šis preparatas Lietuvoje neregistruotas, tačiau vasarą turėtų būti pristatytas. Ši vakcina taip pat apsaugos moteris nuo gimdos kaklelio vėžio, nes ji neutralizuoja visus keturis pagrindinius onkogeninius žmogaus papilomos viruso tipus, kurie lemia apie 80 procentų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu.
Žmogaus papilomos virusas
Daugiau nei 90 procentų gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų būna užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Kai kurios šio viruso atmainos vadinamos didelės rizikos tipais. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, vulvos, makšties, išangės ar varpos vėžį. Kiti, vadinamieji nedidelės rizikos viruso tipai, gali turėti įtakos atsirasti genitalijų karpoms. Iki 80 procentų moterų per savo gyvenimą užsikrečia žmogaus papilomos virusu. Dažniausiai užsikrečia paauglės ir 20-30 metų moterys ir tai priklauso nuo seksualinių partnerių skaičiaus: kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.
Pasak onkologės-ginekologės Stasės Melaikienės, daug žmonių, nešiojančių ŽPV virusą, nežino, jog yra užsikrėtę, o ir užsikrėtusieji nebūtinai suserga. Tai priklauso nuo imuniteto. Virusas tūno odoje ar organų gleivinėse ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms atsiranda matomos genitalijų karpos ar priešvėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje.
„Ar moteris susirgs, lemia jos imuninė sistema. Jei ji nusilpusi, nuolat kamuojama streso, išvargusi darbe, tai yra rizikos faktoriai. Tokiu atveju reikėtų nors kartą per metus ateiti pas ginekologą ir pasitikrinti, – perspėjo S.Melaikienė. – Sulaukusiosioms trisdešimties metų nemokamai atliekamas PAP tyrimas. Jis yra pagrindinė prevencijos priemonė, nes profilaktiniai patikrinimai leidžia įtarti gimdos kaklelio vėžį, taip pat galima pastebėti ir ankstyvosios stadijos priešvėžinius pakitimus“.
PAP testas – tai citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Šios neskausmingos procedūros metu šepetėliu paimama gimdos kaklelio gleivinės ląstelių pavyzdžių. Vėliau jos tiriamos pro mikroskopą, ieškant, ar nėra pakitimų. Tyrimo rezultatai parodo priešvėžinius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, todėl laiku jį atlikus gimdos kaklelio vėžiui dar galima užkirsti kelią. Pagal Nacionalinę gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą kiekviena 30-60 metų moteris kartą per trejus metus gali nemokamai pasidaryti šį testą. Tačiau jį turėtų atlikti ir jaunesnės nei 30 metų merginos ir moterys, ypač priklausančios rizikos grupei.
GKV – kas tai?
Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje. Dažniausiai šia liga serga 30-60 metų moterys. Pasak gydytojos S.Melaikienės, kasmet apie pusę milijono moterų išgirsta šią diagnozę ir net 750 tūkstančių jų tai būna mirties priežastis.
„Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių Europoje. Ši liga – tai nenormalus gimdos kaklelio epitelio ląstelių augimas, ji prasideda, kai moteris užsikrečia tam tikrais žmogaus papilomos virusų tipais. Vėžys neišsivysto per savaitę, tai ilgas procesas, trunkantis net 10-15 metų, tad jei moteris nesikreipia į specialistą, gali išsivystyti GKV, – teigė „Sekundės“ pašnekovė. – Pagal onkologinius susirgimus gimdos kaklelio vėžys – ketvirtoje vietoje, po krūties, odos ir gimdos onkologinių susirgimų“.
Gydytoja tikino, kad galima išskirti net kelias rizikos grupes. Svarbiausi rizikos veiksniai yra ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai, dažna seksualinių partnerių kaita. Be to, įrodyta, jog rūkymas taip pat turi tiesioginės įtakos gimdos kak-lelio vėžiui atsirasti, nes nikotinas ir kitos cigaretės dūmuose esančios toksinės medžiagos neigiamai veikia pakitusį epitelį. „Rizikos grupei priklauso ir tos moterys, kurios ilgiau nei penkerius metus be pertraukos vartoja kontraceptinius vaistus“, – perspėjo S.Melaikienė. Gydytoja tikino, kad liga apie save praneša bėgant laikui. Nors moterys gali nepajusti negalavimų, tačiau vėžiui vystantis atsiranda tam tikrų ligos simptomų. Atsiranda išskyrų su krauju, kartais po lytinių santykių kraujuojama, o kai atsiranda skausmas ir kraujuojama gausiai, tai yra pagrindiniai GKV požymiai.
Atrastas ligos sukėlėjas
Mokslininkai nuolat ieško tam tikrų kūno vėžio tipų sukėlėjų, tačiau tai, kad atrasta gimdos kaklelio vėžio priežastis, – unikalus atvejis. Pasak gydytojos S.Melaikienės, žinoma, kad GKV sukelia 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipai.
„Kadangi šiuo virusu gan paprasta užsikrėsti, tikimybė yra nuo pat pirmųjų lytinių santykių ir išliekavisą aktyvų lytinį gyvenimą, tad nuostabu, jog mokslininkai atrado gimdos kaklelio vėžio sukėlėjus. Žmogaus papilomos viruso tipų yra daugiau nei šimtas, jie moters organizme sukelia įvairių infekcijų. Vienos iš mažesnių pasekmių – genitalijų karpos arba nedideli pažeidimai, jie lengvai gydomi.
Daugelį infekcijų organizmas pats pašalina, tačiau pavojingiausi yra onkogeniniai tipai, jie gali sukelti vėžį“, – sakė S.Melaikienė.
Medicinos darbuotojai pataria nepamiršti ir atlikti profilaktinių tyrimų pas specialistus, nes tam tikri, net ir „nekalti“ negalavimai gali turėti rimtų pasekmių. „Kartais moteris kreipiasi į šeimos gydytoją dėl nugaros skausmų ar maudimo pilvo apačioje. Tokius skausmus gali sukelti įvairūs negalavimai, jai gali būti gydomos ataugos, radikulitas, bet jeigu pradėtų tinti kojos, atsirastų kraujavimas, tai gali būti vėžio simptomai ir tada vizitas pas ginekologą gali būti, kai jau per vėlu“, – tvirtino specialistė.
Reguliari gydytojų apžiūra gali išgelbėti
gyvybę. Viena iš prevencinių priemonių yra ir naujoji vakcina, ji užkerta kelią
gimdos kaklelio vėžiui.
Vakcinos poveikis
Pirmoji vakcina nuo GKV yra keturvalentis preparatas „Silgard“. Ją sukūrė tarptautinė farmacijos bendrovė „Merck Sharp&Dohme“. Tai injekcinė vakcina, padedanti apsisaugoti nuo žmogaus papilomos viruso 6, 11, 16 ir 18 tipų sukeliamų ligų. Ja gali skiepytis merginos, moterys nuo 9 iki 26 metų ir ji veikia geriausiai, kai asmuo dar nėra turėjęs kontakto su tam tikrais ŽPV tipais.
Pasak UAB „Endemik“ Panevėžio filialo vadovės Aušros Palivonaitės, itin daug moterų skambina ir domisi vakcina, tačiau kol kas jos tik teiraujasi apie vakcinos poveikį, procedūrą, kainą, bet neskuba skiepytis. „Silgard“ vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, priešvėžinių ar kitokių gimdos kaklelio pažeidimų (gimdos kaklelio ląstelių pokyčių, sukeliančių vėžio riziką), lytinių organų karpų, makšties ar išorinių moters lytinių organų vėžio, ŽPV infekcijos.
Kaip vyksta skiepijimasis keturvalente vakcina? Skiepijama injekcijomis ir yra skiriamos trys dozės. Pirmoji dozė suleidžiama moteriai priimtiną dieną, o antroji turi būti įšvirkščiama praėjus dviem mėnesiams po pirmosios dozės. Trečią kartą moteris skiepijama praėjus šešiems mėnesiams po pirmosios dozės.
Visos vakcinos gali sukelti nenumatytus ir nepageidaujamus efektus, vadinamus šalutiniu poveikiu. Nustatyta, kad keturvalentė vakcina yra gerai toleruojama. Iš šalutinių poveikių daugiausia pranešta apie injekcijos vietos reakcijas, pavyzdžiui, skausmą, tinimą, kraujavimą, niežulį ar paraudimą, ir bendrąsias reakcijas, įskaitant karščiavimą. „Procedūra elementari, į žasto raumenis suleidžiama vakcina, tačiau šalutinis poveikis kartais pastebimas. Gali parausti ranka, ji gali perštėti, patinti, kartais pakyla temperatūra, tačiau tai būna retai, – tikino A.Palivonaitė. – Vakcina negali skiepytis tie, kurie yra alergiški bet kuriai sudedamajai vakcinos daliai. Klausiame, ar moteris nėra jautri alaus mielėms, nes tai gali sukelti nepageidaujamą efektą“. Daugelis moterų domisi, ar joms padės keturvalentė vakcina, jei ji jau užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu. Pasak vakcinos gamintojų, ji gali būti naudinga ir tada, kai jau žmogus užsikrėtęs ŽPV. Klinikinių studijų metu tiriamuosius, jau užsikrėtusius virusu, vakcina apsaugojo.
Pagalba vyresnėms
Klinikiniai tyrimai patvirtino, kad tarptautinės farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ sukurta vakcina „Cervarix“ nuo gimdos kaklelio vėžio gali apsaugoti ne tik labai jaunas, bet ir vyresnes – 26-55 metų – moteris. Lietuvoje ši vakcina kol kas nėra registruota. Planuojama, kad mūsų šalį ji pasieks šių metų vasarą. „Cervarix“ bus rekomenduojama moterims nuo 10 iki 55 metų. Studijose Vokietijoje ir Lenkijoje dalyvavo 666 šia vakcina paskiepytos 15–55 metų moterys. Praėjus dvylikai mėnesių po pirmosios vakcinos dozės, moterų organizme antikūnų titras prieš 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipus buvo 16-26 kartus didesnis nei tų, kurios paskiepytos nebuvo.
„Kiekviena gali susirgti, serga ir vyresnės, tad gydymas ir apsauga turėtų būti prieinama kiekvienai. „Cervarix“ vakcina garantuoja ilgalaikį efektą, o pirmieji bandymų rezultatai daug žadantys, – džiaugėsi gydytoja S.Melaikienė. – Kadangi sergančiųjų daug, labai svarbu, kad ne tik moterys, bet ir jų artimieji žinotų apie ligą ir vakcinas. Negalima būti abejingam, nes liga nepraeina pro šalį. Gimdos kaklelio vėžys – išbandymas ir moteriai, ir jos šeimai. Liga sukelia stresą, sutrinka ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, nukenčia gyvenimo veikla, santykiai su aplinkiniais, tad kiekvienas turėtų žinoti apie grėsmę susirgti ir galimas profilaktines priemones, nes tik taip galima užkirsti kelią ligai“.
Gydytoja tikino, kad sergamumą ir mirtingumą gali sumažinti ir PAP tyrimas. Jis atliekamas nemokamai, tad moterys turėtų kreiptis į specialistus ir pasitikrinti. Medikė tikino, kad nereikia bijoti gydytojų, su jais reikia bendrauti, nes glaudus ryšys gali padėti išgelbėti gyvybę.
Neringa Sirtautienė
G.Lukoševičiaus nuotr. Pasak
onkologės-ginekologės Stasės Melaikienės, ar moteris susirgs, lemia jos imuninė
sistema.
