Panevėžyje
perspektyvu
Bendrovė „Mineraliniai vandenys“, metų pradžioje Panevėžyje atidariusi „Gero vyno“ parduotuvę, mūsų mieste bandys ugdyti vyno gėrimo kultūrą. Pasirodo, panevėžiečiams ne taip ir svetimas šis gėrimas – mūsų mieste gero vyno suvartojama dvigubai daugiau nei Šiauliuose.
Pirmąją pažintį su brangiu ir įdomiu vynu Panevėžyje „Mineraliniai vandenys“ surengė praėjus vos mėnesiui po įkurtuvių. Į vyno turgų ir aukcioną susirinko būrys išrankaus skonio mėgėjų. Jų smalsumą sužadino dar nepažinta gėrimo kultūra bei žinių ir entuziazmo nestokojantis vakaro vedėjas – bendrovės „Mineraliniai vandenys“ rinkodaros analitikas Gintautas Jašinskas. Jo viliojamų pasiūlymų sugundyti svečiai ne tik pasidavė azartui, bet ir ne vienas namo grįžo su brangaus vyno buteliu. Mat visi tą vakarą iki 52 litų kainuojantys gėrimai buvo parduoti už 25 litus.
Ateityje panevėžiečių laukia dar daugiau netradicinių vyno degustacijų, jose apsilankyti žada net ir vyndariai iš viso pasaulio.
Lenkiame lenkus
Tokie susitikimai su vartotojais, pasak vyno žinovo G.Jašinsko, tiesiog būtini kovojant dėl prabangaus šio gėrimo rinkos. Sakyti, kad lietuviams įsiūlyti šį produktą labai sudėtinga, jo įsitikinimu, negalima, nes jie po truputį lavina skonį ir daugelis jau gali pasigirti puikiomis žiniomis. Tačiau iki subtilaus skonio pirkėjų mūsiškiams dar toloka.
Galima didžiuotis, kad lietuviai, statistikos duomenimis, – pačiame vyno negaminančių valstybių viduryje. Gal keista, bet mes čia lenkiame netgi lenkus, kurių finansinės galimybės kur kas didesnės nei Lietuvos. Tačiau kaimynams, matyt, priimtinesnis alus ar kiti alkoholiniai gėrimai.
Su prancūzais, ispanais ir kitų šalių vyno gurmanais lietuviams varžytis dar anksti. Kaip šmaikštavo G.Jašinskas, pasitaiko, kad į gero vyno parduotuves ateina darbiniais drabužiais apsirengęs pirkėjas ir neranda vyno. Daugeliui vis dar skaniausias stiprus ir labai saldus gėrimas.
Tokių poreikių bendrovė netenkina. Jos siūlomo vyno į Lietuvą atgabenama tokiais mažais kiekiais, kad prekybos centrai neapsiima jais prekiauti.
Išrankiausiesiems – baltasis
Užsukus į „Gero vyno“ parduotuvę galima rasti lengvo pusiau saldaus, sunkesnio saldaus, sunkaus sauso baltojo vyno, taip pat platus pasirinkimas raudonojo vyno. Išrankiems vartotojams galima pasiūlyti ir rausvojo vyno, jis visai neseniai buvo apskritai lietuvių nepripažįstamas.
Bendrovė, siūlydama savo produktus, stengiasi taikytis prie plačiųjų vartotojų masės. Tuo tikslu sekami statistiniai duomenys, domimasi restoranų vyno suvartojimu.
„Iš esmės pas mus daugiau geriamas raudonasis vynas, mažiau – baltasis vynas“, – teigė G.Jašinskas. Toks lietuvių skonis, pasak jo, sako apie nepakankamą vyno vartojimo išprusimą. Paprastai restoranuose, kuriuose renkasi išranki publika, abiejų rūšių vyno išgeriama vienodai. Ten, kur labiau geriamas raudonasis, ateina mažiau vyno žinovų.
Taip pat, pasak analitiko, reikia pagaliau išguiti vyno gėrimo, kaip alkoholizmo, baubą. Šio gėrimo paskirtis, anot jo, papildyti maistą.
„Jei kokiame Paryžiaus restorane pamatysite tik taurę vyno pasistačiusį klientą, galima spėti, kad jis ne prancūzas, nes ši tauta į vyną žiūri kaip į maisto priedą“, – pasakojo G.Jašinskas.
Geras, bet nebrangus
Įmonės „Mineraliai vandenys“ atstovas tikisi, kad jų aktyvi veikla pagaliau pakeis nuo Europos atsiliekančią situaciją. Mat atėję į parduotuves pirkėjai ne tik įsigys netradicinio vyno, kurio čia siūloma per kelias dešimtis iš neįprastų vynmedžių pagamintų rūšių, bet ir galės sužinoti visą informaciją apie savo pirkinį: „Gero vyno“ parduotuvėse rasite keletą galimybių įsigyti gėrimo, kurio skonis leis jį prisiminti visą gyvenimą“.
Klaidinga manyti, anot pašnekovo, kad nusipirkti ypatingą ir retą vyną –
labai brangu. Net ir turint 20 litų čia galima rasti ką nors įdomaus. „Mūsų
darbo principas – ne brangiai parduoti gerą vyną, bet rasti jo už mažą kainą“, –
pabrėžė G.Jašinskas.
A.Repšio nuotr. Panevėžiečiams ne taip ir svetima vyno
kultūra – šio puikaus gėrimo mūsų mieste suvartojama dvigubai daugiau nei
Šiauliuose.
