Jauna šeima gimdymo namus paliko savo
pirmagimį nešdama ne vystykluose, o karstelyje. Kūdikio netektis Rasai ir
Sergejui Kmitams buvo daugiau nei netikėta – per visą nėštumo laikotarpį medikai
tvirtino, kad vaikelis vystosi idealiai. Besilaukiančią moterį prižiūrėję
Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus gydytojai prieš skausmą
išgyvenančius tėvus kalti nesijaučia – jų teigimu, nuspėti tokios lemties nebuvo
įmanoma. Tačiau Kmitai abejoja, ar medikai iš tiesų padarė viską, kad jų šeimoje krykštautų mažylis.
Įžvelgia lemties ženklus
„Medikus galima skirstyti į tris grupes: iš širdies atsidavę savo darbui, atsidavę už pinigus ir tretieji – išvis nežinia ką veikiantys“, – išvadą padarė netekęs dukrelės S.Kmito.
Visą nėštumo laikotarpį Rasai Kmitienei buvo reikalinga ypatinga medikų priežiūra. Nors vaikutis vystėsi be jokių nukrypimų, tačiau moteriai grėsė persileidimas.
Praėjusią savaitę būsimoji mama, jau būdama 34 nėštumo savaičių, paguldyta į Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyrių. Nors moteris ligoninėje dėl komplikuoto nėštumo atsidūrė jau ketvirtą kartą, vis dėlto jai nebuvo skirta intensyvios priežiūros palata.
Medikų globoje atsidūrusi Rasa jau po kelių dienų pajuto, kad jos vaikeliui kažkas ne taip. „Šeštadienį žmona man paskambino išsigandusi, kad pilve atsirado guzas ir jau valandą jis nedingsta“, – nelaimės ženklą prisiminė S.Kmito. Pasak jo, budinčiam gydytojui skyrus vaistų, po kurio laiko gumbas išnyko.
Antradienio rytą R.Kmitienė dar jautė kūdikio judesius. Kiek dabar spėja tėvai, tai veikiausiai ir buvo paskutinis vaikučio pranešimas apie save. Tačiau per rytinę apžiūrą medikai nieko įtartino nepastebėjo.
Be to, tądien gydytojai neįprastai vėlavo atlikti nėščiajai kardiotokogramą, fiksuojančią gimdos susitraukimus ir kūdikio širdelės dūžius. Nors, anot S.Kmito, žmonai ši procedūra kasdien būdavo atliekama iš karto po gydytojų apžiūros – apie 10 val., antradienį teko laukti iki pietų.
„Per pietų pertrauką atėjau aplankyti žmonos – kardiotokograma dar nebuvo padaryta. Man būnant atvežė į palatą tą aparatą ir pradėjo tikrinti Rasą. Seselė iš karto pasakė, kad nejaučia kūdikio pulso. Keista, kad apie tai pranešus palatos gydytojai Onai Paškonienei, ši ne itin skubėjo ateiti“, – prisiminė pirmuosius išgąstingus ženklus S.Kmito.
Mirė medikų apsupty
Besilaukianti mama buvo išvežta į echoskopijos kabinetą. Netrukus į jį buvo iškviestas ir pats Sergejus.
„Ten jau laukė daugybė medikų. Iš karto supratau, kad atsitiko kažkas bloga. Tuomet mums ir pasakė, kad vaikelis mirė. Užduso susisukus virkštelei. Gal jei kardiotokogramą būtų anksčiau darę, dar kūdikį būtų išgelbėję? Kaip taip galėjo atsitikti, kad ligoninėje nesugebėjo išsaugoti vaikelio? Žinojo medikai, kad nėštumas komplikuotas, tokiai nėščiajai turėjo ir ypatingą dėmesį skirti, bet to nebuvo“, – sunkiai tvardymasis kalbėjo S.Kmito.
Vyriškis teigė nenorįs kaltinti medikų, tačiau, jo nuomone, vis dėlto Hipokrato priesaiką davę žmonės savo darbo neatliko iki galo. Jo abejones tik sustiprino savaitgalį R.Kmitienę prižiūrėjusio budinčio gydytojo Žydrūno Janušausko pozicija.
„Po kūdikio mirties jis man leido suprasti, kad mano žmonos iš viso nepamena, neva ir be jos turi kelis šimtus pacientų. Ir jo tonas, kalbantis su manimi, nebuvo tinkamas medikui“, – neslėpė nuoskaudos mirusio kūdikio tėtis.
Gydytojams nešališkas
Vyriškis neslepia: išgirdęs jų šeimai kraupią žinią ir pats neteko savitvardos. „Ir iš manęs daug keiksmų ir riksmų buvo. Negalėjau susilaikyti – mes taip laukėme to kūdikio“, – dukrelės laidotuvių išvakarėse kalbėjo S.Kmito.
Plačiau skaitykite vasario 10 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Sergejus (dešinėje) ir Rasa Kmitai iš ligoninės kūdikį išnešė ne vystykluose, o karste.
