Juozo Miltinio dramos teatras žiūrovus
pakvietė į pirmąją šių metų premjerą. Gilių aistrų ir kraštutinio jausmingumo
išsiilgusiųjų laukia latvių poetės ir dramaturgės Maros Zalytės pjesė „Žemės
mokestis“. Pažintis su šia, užsienyje gana plačiai žinoma poete – jau antroji
Panevėžio teatre. 2005 metais čia buvo pastatyta jos pjesė „Margarita“.
Abu spektaklius režisavo režisierius Albinas Keleris. M.Zalytės kūrybos genialumą jis atrado Baltoskandijos akademijos direktoriaus Silvestro Gaižiūno dėka – jis pasiūlė atverti dar neatrastus latvių dramaturgės klodus. Tai – labai tikslus ir kruopštus S.Gaižiūno vertimas iš latvių kalbos.
Tragikomedija „Žemės mokestis“ – vienas naujausių M.Zalytės kūrinių. Pjesės veiksmas vyksta dabartinėje Latvijoje – šalyje, kuri sparčiai vejasi Europos Sąjungą. Pagrindiniai veikėjai Zenta ir Hermanis. Abu senyvo amžiaus sutuoktiniai, rodosi, niekuo neišsiskiria iš kitų gyventojų, tačiau jie gyvena iliuzijų pasaulyje. Žmona rūpinasi nesamu katinu ir nuolat kalba apie serialus, nors jų nežiūri. Jos vyras laukia iš Amerikos grįžtančio brolio, nors pats žino, kad jo nesulauks. Tokia absurdiška šeimos situacija pjesės veikėjus veda į nežinią – gyvendami skurdžioje dabartyje, jie neturi ateities.
„Čia ir prasideda modernus mirties šokis. Iš praeities išnyra meilė, išdavystė, neapykanta, žmogžudystė. Veikėjai šoka savo šokį, bet kartu eina į mirtį. Pabaigoje suskamba V.Šekspyro „Romeo ir Džiuljetos“ mirties scenos atgarsiai. Kaip sakė S.Gaižiūnas – mūsų išsivadavimas slepiasi didžiųjų dvasių pasaulyje“, – apie pjesę pasakojo režisierius A.Keleris.
Spektaklyje bus sklaidomi ir skausmingiausi XX a. antrosios pusės Latvijos, taip pat ir Lietuvos istorijos puslapiai. Zenta ir Hermanis atstovauja dviem suirusios šeimos ir tautos, suskaldytos skirtingų ideologijų, pusėms. Tai ir šiuolaikinio vargingiausio, į žemę besikabinančio visuomenės sluoksnio simbolis.
Už gyvenimą mokame savimi – tokia, pasak režisieriaus, pjesės pavadinimo esmė.
„Norėjosi padaryti tokį paprastą, žmogišką, jautrų, jaudinantį ir nepaviršutinišką spektaklį“, – apie kūrybinius užmojus pasakojo režisierius.
Aktoriai šiam spektakliui buvo parinkti itin stiprūs. Kaip teigė A.Keleris, dvi valandas dvasiškai šokti ant peilio ašmenų – sunkus darbas. Tačiau aktorių Irenos Vasiulytės, Reginos Kairytės, Algirdo Paulavičiaus, Justinos Jurkonytės ir Evaldo Stokės triūsu režisierius liko patenkintas.
Patys artistai teigė šį darbą labai vertinantys. Nors patyrė kūrybines kančias, laime gauti Hermanio vaidmenį džiaugiasi aktorius A.Paulavičius. O Zentą vaidinanti R.Kairytė jaučiasi apsėsta šio vaidmens.
Aktoriai tikino, kad vienas iš svarbiausių jų kūrybinio proceso partnerių – žiūrovai. Jie laukia žmonių reakcijos į spektaklį. Tačiau režisierius įspėja, kad ši pjesė nėra skirta lengvai praleisti laiką – ją supras jautrus, sąžiningas ir intelektualus žiūrovas.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. „Norėjosi padaryti tokį paprastą, žmogišką, jautrų, jaudinantį ir nepaviršutinišką spektaklį“, – apie kūrybinius užmojus pasakojo spektaklio režisierius A.Keleris (dešinėje).
