Energijos stoka, prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, menkas savęs vertinimas, neramus miegas ar nemiga kankina dalį žmonių. Jeigu šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, vertėtų susirūpinti, nes tai yra depresijos požymiai, o negydoma ši liga gali sergantįjį paskatinti net savižudybei.
Plačiai paplitęs sutrikimas
Net 10-17 procentų gyventojų nors kartą gyvenime patiria depresiją. Ji dažniau diagnozuojama moterims, tačiau šia liga serga ir vyrai. Šis sutrikimas atsiranda dėl kelių priežasčių. Dažniausiai depresija susergama dėl tam tikrų psichologinių traumų ar dėl smegenų veiklos biocheminių sutrikimų.
Pasak psichiatro Virginijaus Diktano, šį sutrikimą galima ir genetiškai paveldėti, ir susirgti dėl tam tikrų aplinkybių. „Priežastys labai įvairios, depresija atsiranda dėl psichogeninių sutrikimų, po didesnių išgyvenimų, psichinių traumų. Būna, jog žmogus suserga lyg iš niekur, tai atsitinka dėl to, jog smegenyse sutrinka aktyvių medžiagų gamyba, – apie ligos priežastis „Sekundei“ kalbėjo V.Diktanas. – Dėl biocheminių pokyčių atsiradusią depresiją reikia gydyti preparatais, kurie atstatytų šią veiklą. Žinoma, yra tam tikra rizika, jog šis sutrikimas bus ir paveldimas“.
Depresija diena po dienos veikia žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Depresijos priežastys skirstomos į vidines ir išorines. Vidinės priežastys – smegenų veiklos pokyčiai, o išorinė depresija gali prasidėti ne tik dėl patirtų traumų, tačiau ir dėl sunkių ligų ar paprasčiausiai streso. Paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė taip pat gali būti depresijos priežastis. Ja galima susirgti ir dėl pasikeitimų gyvenime – išėjimo į pensiją, skyrybų, persikraustymo, šeimyninės nesantaikos ar artimo žmogaus netekties. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais taip pat gali sukelti šį sutrikimą.
Kaip atpažinti?
Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei ar charakterio silpnumui, aplinkiniai neretai to nepastebi, o pastebėję tikisi, kad artimas žmogus taps žvalesnius, pasikeis, nes tai tik laikinas nuotaikos pasikeitimas.
„Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia begale simptomų. Tai gali būti susilpnėjusi dėmesio konsentracija, nepasitikėjimas savo jėgomis ir savimi. Vienas simptomų – somatiniai negalavimai. Kai kurie ligoniai jaučia kaltę ar bevertiškumą. Juos slegia pesimistinės ateities nuotaika, – apie simptomus kalbėjo V.Diktanas. – Sergantieji depresija dažnai skundžiasi sutrikusiu miegu ir jiems kyla savižudybės idėjos ar net atliekami veiksmai”.
Pasak „Sekundės” pašnekovo, simptomai gali skirtis, vieniems jų būna daugiau, kitiems – mažiau, tačiau tai dažniausiai priklauso nuo depresijos tipo. Jos būna skirstomas į lengvas, vidutines ir sunkias.
Sergantiesiems depresija dažnai sunku kreiptis į gydytojus, jie neigia ligą, tad artimieji turėtų susirūpinti, jeigu šalia jų gyvenantis žmogus ilgą laiką jaučiasi beviltišku, neturi apetito, negali susikaupti. Jeigu jo nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą: darbas, pomėgiai, sportas, draugai, tad jam pasireiškė simptomas, kai ligonis jaučiasi praradęs gyvenimo džiaugsmą.
Sergantiesiems dažnai sunku sutelkti mintis priimant net ir paprastus sprendimus. „Artimieji turėtų pasirūpinti, kad toks žmogus būtų pristatytas pas psichiatrą. Taip pat labai svarbu su juo bendrauti, išsiaiškinti, ar nėra minčių apie savižudybę”, – tikino gydytojas.
Tinkamas gydymas
Depresija sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Sergantis žmogus nenori nieko daryti, jam nemalonu bendrauti, tad ligonis pradeda šalintis žmonių. Jeigu depresija sunkios būklės, jis gali nesikelti iš lovos, nebesugeba pasirūpinti savimi, apsileidžia, nenori atlikti įprastų buities darbų.
„Diagnozavus šią ligą parenkamas tinkamas gydymas. Dažniausiai jis būna medikamentinis – gydoma antidepresantais. Vaistai gali būti skiriami ir atsižvelgiant į simptomus. Depresija gali būti su miego sutrikimais, nerimu, tad reikalingi specialūs medikamentai. Jei šis sutrikimas su psichozės simptomais skiriama ir psichoterapija“, – apie ligos gydymą kalbėjo psichiatras.
Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą. Pradėjus gydymą, pagerėjimas pajuntamas ne iš karto, o po dviejų ar net keturių savaičių. Depresijai gydyti skirti antidepresantai ir psichoterapija yra vienodai veiksmingi, tačiau taikomi kartu padeda pasiekti greitesnio ir stabilesnio būklės pagerėjimo. Gydant šią ligą būtina laikytis vaistų vartojimo režimo, tai nėra epizodiškai geriami vaistai, tad juos svarbu gerti laiku ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Gydymas dažniausiai būna ambulatorinis, tik sunkiais, užsitęsusiais atvejais gali prireikti ir stacionarinio gydymo.
Šis sutrikimas gydomas ir pasitelkus reabilitacines priemones. „Sergantiesiems tinka ir fizinė kultūra, ir perlinės vonios. Jeigu depresija su apatijos simptomais, puikiai tinka stimuliuojančios procedūros, pavyzdžiui Šarko dušas”, – tikino ponas Virginijus.
Linkusi kartotis
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, nors dažniausiai serga 20 ir 45 metų asmenys. Negydomas depresijos epizodas gali tęstis iki 6 mėn., tačiau svarbu žinoti, jog daugiau nei pusei pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. „Kadangi depresija gali kartotis, tad svarbu, kad gydymas būtų ne tik ūmios fazės, bet ir profilaktinis. Kad sutrikimas nesikartotų, reikalingas palaikomasis gydymas. Jis gali tęstis ir pusę metų, taip išvengiama atkritimo, stabilizuojama būklė. Tačiau net ir taikant profilaktinį gydymą būna atkritimų, bet jų pasitaiko rečiau”, – tikino V.Diktanas. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Tokiu atveju naudinga susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiek-vienai dienai. Maloni veikla, sveika mityba, miego režimas taikomas kartu su medikamentiniu gydymu padeda kovoti su liga ir išvengti jos pasikartojimų.
Svarbus elgesys
Sergantiesiems depresija svarbu susidaryti planą, kurio laikantis ligos eiga būna lengvesnė, jis padeda kovoti su šiuo sutrikimu. Žmogus turėtų pasiryžti ir kasdien atlikti nors keletą veiksmų, kurie praskaidrintų nuotaiką. Nors sergantysis nenori judėti, jam mieliau būti namuose, nieko nedaryti, tačiau reikėtų kasdien nors trumpam išeiti pasivaikščioti. Galima pasikviesti artimą žmogų ar draugą, kuris kasdien lydėtų ir neleistų praleisti pasivaikščiojimo.
Kovoti su depresija padeda ir sveika mityba. Žmogus turėtų atkreipti dėmesį, kaip jis keičiasi valgant vieną ar kitą patiekalą. Galima sudaryti sąrašą darbų, kurie suteikia džiaugsmo ar paprasčiausiai priverčia judėti ir kasdien atlikti nors du punktus. Tai gali būti skambutis draugui, kambarių tvarkymas, miela dovana sau ar artimam žmogui.
Depresija priverčia neigiamai mąstyti apie jus pačius, apie pasaulį, apie žmones, gyvenimą, ateitį. Tačiau tokios mintys nėra racionalios, tai tik ligos simptomas, kuris palaiko blogą nuotaiką. Dėl depresiją lydinčio neigiamo mąstymo, žmogus gali priimti neteisingą sprendimą, tad geriau dėl svarbių dalykų apsispręsti pasveikus, kai nuotaika bus gera, o gyvenimas neatrodys tamsus.
Neringa Sirtautienė
Nuotr. Sergantieji depresija kasdien turi atlikti nors
keletą veiksmų, kurie praskaidrintų nuotaiką. Vienas iš jų – išeiti
pasivaikščioti, pasigrožėti gamta.
