Ribos dar nepasiekė
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje stebina investuoti savo šalyje norinčius emigrantus. Daugiau nei dvejus metus Londone dirbantis panevėžietis Virginijus Palčiauskas juokauja, jog šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje situacija tokia, kad galima siūlyti keistis būstais Lietuvoje ir tris kartus už ją didesnėje Anglijos sostinėje.
Nors atrodo, kad būstų ir žemės sklypų kainos pasiekė maksimalią ribą, tačiau ekspertai prognozuoja, jog per šiuos metus jos turėtų dar augti. Trumpų atostogų į Panevėžį iš Londono sugrįžęs V.Palčiauskas pripažino nebesuvokiantis lietuviškosios rinkos dėsnių.
Prieš metus vyravusias aukštas nekilnojamojo turto kainas vyriškis dar pateisino euro įvedimu, tačiau dabar tikina nebegalintis nesistebėti. „Panevėžyje vien sklypas namui statytis kainuotų apie 150 tūkst. litų, dar trigubai tiek tektų pakloti pačioms statyboms. Kažkoks absurdas – tam, kad turėtum būstą Panevėžyje, reikia „sukrapštyti“ daugiau nei pusė milijono“, – kalbėjo emigrantas.
Investuoti vertingiau Londone
V.Palčiausko nuomone, emigrantams investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, juo labiau Panevėžyje, absoliučiai nebeapsimoka, kai netoli apie 9 milijonus gyventojų turinčiame Londone erdvius apartamentus renovuotame name su sklypu galima įsigyti už 200 tūkstančių svarų, tai yra šiek tiek daugiau nei milijoną litų.
„Ką reiškia pridėti tuos kelis šimtus tūkstančių, kai žinai, kad būstą turėsi Anglijos širdyje, kur, nesvarbu kiek metų bepraeitų, jis vis tiek turės savo vertę. Negražu taip kalbėti, bet Panevėžys lyginant su tokiu didmiesčiu tėra kaimas. Čia nekilnojamąjį turtą emigrantai perka tik vedami nostalgijos savo šaliai“, – įsitikinęs V.Palčiauskas. Anot jo, jau ne vienerius metus dirbantieji Londone netgi atostogauti į Lietuvą nebevažiuoja – sugrįžta nebent aplankyti artimųjų.
Lietuvoje vyraujančią nuomonę, kad svetur užsidirbę emigrantai yra potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai, vyriškis vadina mitu. Kartu su juo Londone besidarbuojantys lietuviai noriai ima paskolas ir perka būstus Anglijos sostinėje su mintimi į Lietuvą nebegrįžti. Anot jo, į savo šalį pinigus parveža nebent čia palikusieji savo šeimas. „Mano bendradarbis iš Šeduvos visus uždirbtus pinigus investuoja į Šeduvoje palikto namo remontą, kiti – žmonoms ir vaikams namus stato. Tačiau dauguma kuriasi ten. Keturių miegamųjų su pastogėmis būsto vidutinė 200 tūkst. svarų kaina Londone darbą turinčiam lietuviui, imant paskolą, yra prieinama“, – tvirtina V.Palčiauskas.
Lietuviai paklausūs
Lietuvių, tiesa, dedančių svarą prie svaro tam, kad įsigytų būstą, panevėžiečio teigimu, Anglijos sostinėje nesustabdomai daugėja. „Netgi išmokti anglų kalbą būna problematiška – dirbi su lietuviais, kaimynai – lietuviai, netgi gatvėje susitinki lietuvius“, – pasakojo vyriškis. Jis ir pats gyvena tautiečių apsuptyje ir tik visiškai neseniai įsidarbino anglų firmoje statybininku. Iki tol V.Palčiauskas remontavo kas antrą savaitę iš Maskvos į Londoną atvykstančio rusų milijonieriaus namus. „Pas rusą darbas buvo tarsi poilsis – niekas niekur neskuba, nekontroliuoja, savininkas atvažiuoja, sumoka pinigus ir vėl darbininkus vienus palieka. Pas anglą darbdavį kitaip – stovi už nugaros ir nepastovėsi veltui“, – palygino V.Palčiauskas.
Vis dėlto pagal darbą – ir atlyginimas. Rusų milijonierius, anot pašnekovo, vyriškiui už dieną mokėdavo 50-60 svarų per dieną, o anglai moka gerokai daugiau – vidutiniškai V.Palčiausko darbo diena kainuoja šiek tiek daugiau nei 100 svarų. „Mano rekordas – per savaitę uždirbau 640 svarų. Atvažiavęs užsidirbti jaunimas su tiek pinigų nebežino ką daryti ir dažnai lieka tuščiomis kišenėmis – kas naktiniams klubams, kas gėrimams prašvaisto“, – pasakojo pašnekovas. Tačiau lietuvių paslaugos Londone ypač vertinamos. Ne tik už kokybę, bet ir mažą kainą. „Lietuvis laiptus pagamino, atvežė ir name įrengė už 3000-4000 eurų, o anglas už tą patį darbą būtų užsiprašęs 20 tūkstančių svarų“, – palygino vyriškis.
Anot jo, emigrantus ypač samdo į Londoną suvažiavę rusų milijonieriai. „Jų labai daug. Vienas Londono laikraštis juokais netgi pasiūlė Anglijos sostinę Londogradu pervadinti. Nors rusai turtingi, bet – labai taupūs, todėl ir ieško, kas dirbtų gerai, greitai ir pigiai“, – pasakojo V.Palčiauskas.
Pašnekovas prisipažino nė neįsivaizduojantis, kaip galėtų įsigyti būstą Lietuvoje čia uždirbdamas apie 1500 tūkstančio litų ir dar išlaikydamas šeimą. Anot jo, dideliais uždarbiais negalinčių pasigirti lietuvių sugebėjimams išgyventi ir dar susitaupyti esant tokioms kainoms tinka vienintelis apibūdinimas – nerealu.
Būstai brangs
Vilties, kad nuosavas būstas Lietuvoje nebebus sunkiai pakeliama našta vidutines pajamas gaunančiai šeimai, nekilnojamojo turto rinkos analitikai nežada. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos narys Vytas Zabilius tvirtino perspektyvoje nematantis kainų mažėjimo. „Prognozuojame, kad jos išaugs dar 5-10 procentų. Tačiau tiesioginis veiksnys, darantis įtaką tokiam augimui, vis dėlto nėra brangstantys statybų kaštai. Tiesiog auga būstų paklausa, didėja ir žmonių perkamoji galia“, – teigė V.Zabilius.
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius taip pat mano, jog dabar – geriausias laikas pirkti būstą. „Kainos jau dabar kyla – už kiek nepirko sausio pradžioje, dabar su malonumu išgraibsto. Mane patį stebina šis sausis – per 13-a savo darbo metų dar nemačiau, kad metų pradžioje žmonės taip pultų pirkti būstus“, – tvirtino K.Kazakevičius. Tačiau, direktoriaus teigimu, Panevėžyje būstų emigrantai nebeieško.
Anot jo, ypač pakilo namų kainos – už senesnės statybos namą Staniūnuose prašoma jau 550 tūkstančių litų, už 8-10 metų senumo namą „rožyne“ prašoma 650 tūkstančių litų. Prieš trejetą metų, anot K.Kazakevičiaus, tokį namą buvo galima įsigyti už 160 tūkstančių litų. „Neįsivaizduoju, kas už tiek gali pirkti? Pagal atlyginimą Lietuvoje tai nėra normalu. Jei bankai taip lengvai nebūtų daliję paskolų, kainos tokiu tempu nebūtų sukilusios – dauguma perka už kreditus“, – mano agentūros vadovas.
Didžiausią paklausą šiuo metu turi butai. Už seno planavimo vieno kambario butą Panevėžyje prašoma apie 60 tūkstančių litų, naujo – apie 75 tūkst. Lt. Seno planavimo dviejų kambarių buto kaina – apie 70 tūkst. Lt, naujo – apie 90 tūkst. Lt. Tačiau, pasak K.Kazakevičiaus, jei butas moderniai renovuotas, jo kaina iš karto šokteli ne viena dešimtimi tūkstančių litų.
„Einama prie to, kad nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje susilygins su europinėmis. Labai keista, kad dirbtinai sukeltos jos vis dar išlaiko savo lygį ir dar prognozuojamas augimas. Žinoma, kad esant tokiai situacijai protingiau pirkti būstą Londono priemiestyje nei Panevėžyje“, – pabrėžė K.Kazakevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Londone dirbantis V.Palčiauskas
įsitikinęs, kad esant dabartinėms nekilnojamojo turto kainoms būsto Lietuvoje
pirkti nebeapsimoka.
