Žemė dabar – didžiulis turtas. Todėl nenuostabu, kad dėl jos priešais tampa ne tik kaimynai, žemės negrąžinančios valdžios institucijos, bet ir artimiausi giminaičiai. Skirtingose barikados pusėse atsiduria net vienos šeimos vaikai. Juolab kai kalbama apie porą hektarų žemės Panevėžio pakraštyje.
Paveldėjo sesuo
Vakar miesto Apylinkės teisme buvo nagrinėjamas gerai žinomo tautodailininko Vytauto Kryževičiaus ieškinys – garbaus amžiaus vyriškis ir jo brolis Stasys reikalavo, kad būtų panaikintas motinos Kazimieros Kryževičienės testamentas, pagal kurį ji visą turtą paliko dukrai Danutei Kryževičiūtei.
Broliai kaltino teismą, notarę, advokatę, ekspertus, archyvo darbuotojus, teigė, kad testamentas suklastotas, ir reikalavo, kad užsienyje būtų atlikta pakartotinė jo ekspertizė. Teisėjai Birutei Mėlynauskienei teko nuolat raminti besikarščiuojančius ir dažniausiai ne apie ieškinio esmę kalbančius Vytautą ir Stasį Kryževičius, juos net įspėti.
V.Kryževičiaus teigimu, seneliui Panevėžyje, Spaustuvės gatvėje, priklausė 2 hektarai žemės. Pasak jo, motinai buvo pamatuota 60 arų, o 1,4 hektaro žemės nebuvo grąžinta. Didžioji jos dalis yra po metaliniais garažais. Kaip tikino vyriškis, iš pradžių sesuo Danutė jam, broliui Stasiui ir seseriai Aldonai Mortai ketino duoti po vieną aštuntadalį turto, tačiau galiausiai viską pasiliko sau. V.Kryževičius buvo įsitikinęs, kad sesuo ir notarė suklastojo testamentą ar bent motinos parašą.
Atliko ekspertizę
Teismui buvo pateiktos dar 1992 metų rugsėjo 15 dieną sudaryto testamento ekspertizės išvados. Lietuvos teismo ekspertizių centras nurodė, kad testamentas pasirašytas 2004 metų rugsėjo pradžioje mirusios K.Kryževičienės, tačiau ekspertų išvados broliams nepatiko. Jie reikalavo, kad kur nors užsienyje būtų atlikta pakartotinė jo ekspertizė, nes ekspertė nedavė priesaikos.
Ieškovai prisiminė neva jiems prasikaltusią advokatę, kaltino archyvo darbuotojus, kad nuo jų buvo slepiami dokumentai ir buvo delsiama juos pateikti, vienu metu teigė, kad ir notarė suklastojo parašą – esą jis per ilgas.
Broliai tikino, kad testamente motinos parašas netikras, nes ji raidę č rašydavo be varnelės. Pasak jų, paveldėjimo dokumentas surašytas ne tokiu rašomosios mašinėlės šriftu, jį sudarant nebebuvo galima atsiskaityti rubliais.
Vyriškiai teigė, kad daug kur nesutampa dokumentų numeriai, datos, net ekspertai painioja Panevėžį su Utena. V.Kryževičius pažėrė keletą faktų, kad esą pažeidžiamos jo ir brolio konstitucinės teisės, ir pagrasino dėl dokumentų klastojimo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Teisėja B.Mėlynauskienė ir D.Križevičiūtės advokatas pritarė, kad ieškovai turi tokią teisę. Be to, jei buvo klastojami dokumentai, tai jau baudžiamosios teisės sritis. Broliams buvo priminta, kad prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pats apsimelavo
Galiausiai V. ir S.Kryževičiai pareiškė norą, kad iš bylos nagrinėjimo proceso būtų pašalinta notarė Virginija Pupkienė, tačiau teisėja ieškovų pageidavimo nepatenkino, nes ieškinyje ji nurodyta kaip trečiasis asmuo. Notarė patikino, kad K.Kryževičienė testamentą sudarė būdama sveiko proto, niekieno neverčiama, buvo supažindinta su tokiomis turto padalijimo pasekmėmis. V.Pupkienei pareiškus, kad ji nieko iš šios šeimos nepažinojusi, V.Kryževičius ją apkaltino melu. „Tėvukas buvo žymiausias kailiadirbys, – praeitį prisiminė ieškovas. – Maždaug apie 1973 metus jūs su vyru buvote atėję pasisiūti kailinių. Tada aš buvau virtuvėje, tėtis – kambaryje“.
Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad ieškovo atmintyje yra spragų. Moteris paaiškino, kad Panevėžyje gyvenanti tik penkiolika metų, ir patikino, kad iš Vilniaus ar Kauno kailinių siūtis į Panevėžį nevažiavusi. Tačiau broliai surado kitų, sunkiai suprantamų ir dažniausiai nieko bendro su byla neturinčių argumentų. Galiausiai S.Kryževičius pareiškė anksčiau matęs kitą testamentą, tačiau notarė jį pakeitusi. Kliuvo ir teisėjai, nes ji neva trukdanti kalbėti.
Įvairiais kaltinimais broliai žarstėsi ir per baigiamąsias kalbas. Jie tebereikalavo naujos ekspertizės, į posėdį iškviesti ekspertus, archyvo darbuotojus. Nepadėjo aiškinimai, kad archyve dokumentai tik saugomi, o Latvijos ekspertų pagalbos galima prašyti tik diplomatiniais kanalais. Be to, ieškovai nebuvo apsisprendę, ar sutiktų už ekspertizę apmokėti, o tik reikalavo, kad būtų tiriami tik jų pateikti dokumentai.
Vakar teismo verdiktas nebuvo priimtas. Sprendimas bus skelbiamas sausio 9 dieną. Stebint posėdį buvo aišku, kad šioje byloje taškas vargu ar bus padėtas, nes broliai negali susitaikyti su mintimi, kad motina viską paliko dukrai.
Gintautas SUBAČIUS
S.Kašino nuotr. Vytautas (kairėje) ir Stasys
Kryževičiai negali susitaikyti, kad motina visą turtą paliko jų seseriai.
Broliai bando įrodyti, kad jos testamentas suklastotas.
