Nuo Kalėdų iki Trijų karalių sušalęs praeivis gatvėje gali sulaukti netikėtos šiltos dovanos – namuose megztų vilnonių kojinių poros. 84-erių panevėžietė Janina Bulovienė jau dešimt metų po miestą tarpušvenčiu paskleidžia gerumo dvasią – išdalija šimtus kojinių benamiams, skurstantiesiems, su šiltomis dovanomis užsuka ir į įstaigas. Padėkos už tai nelaukianti moteris teigia mezgimu, kaip ir joga, gydanti savo dvasią.
Tinginiai – be dovanų
J.Bulovienės namai nukrauti spalvotomis vilnonėmis kojinėmis. „Čia – kas liko dar neišdalyta. Juk iki Trijų karalių dar dovanas galima nešti. Kol šilta, nelabai tų kojinių žmonėms reikia, bet kai šaltukas spustelės, tada iš karto nė vienos poros nebeliks“, – paaiškina moteris, jau spėjusi išdovanoti beveik 100 porų kojinių. Didžiausia dalis atiteko Kūčių vakarienės miesto dvasininkų sukviestiems benamiams. Būtent šie žmonės J.Bulovienę labiausiai traukia. „Susitikti su benamiais buvo mano viena iš didžiausių svajonių. Visą gyvenimą bendravau su inteligentiškais žmonėmis, viršininkais ir visada knietėjo suvokti, kas kai kuriuos paverčia benamiais“, – pasakojo mezgėja. Metus pradėjusi prie Kūčių stalo kartu su penkiais kunigais, Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku bei 40 varguolių, moteris padarė išvadą: benamiai – tie patys inteligentiški žmonės, tik gyvenimo nublokšti į prarają.
J.Bulovienė nudžiugina ne tik varguolius. Kojinių porą moteris įbruka ir sušalėliui gatvėje, ir į jos namus užsukančiam laiškanešiui. Jos nuomone, kiekvienos inteligentiškos ir tikinčios moters pareiga – dalytis ir skleisti gerumo dvasią nelaukiant atpildo.
Vis dėlto Kalėdų dovanų J.Bulovienė veltui nedalija. „Kiekvienam – pagal nuopelnus“, – tokio principo laikosi mezgėja. Kad įsitikintų, ar žmogus vertas dovanos, netgi griebiasi eksperimentų. „Norėjau kojines padovanoti šiukšliavežiui, bet, galvoju, reikia patikrinti tą žmogų. Prie konteinerio padėjome dar maišelį su šiukšlėmis. Ir ką jūs manote – konteinerį ištuštino, o maišelį šalia jo taip ir paliko. Už ką tokiam žmogui dovana, jei jis savo darbo nemėgsta?“ – mano J.Bulovienė. Pasak jos, tik darbas daro žmogų gerą: užimtos akys nematys negražių vaizdų, į galvą nelįs piktos mintys.
Pardavinėti nesutiko
Dalytis geru ponia Janina išmoko dar vaikystėje, kai kas trečią dieną maisto prekių parduotuvę J.Tilvyčio gatvėje turėjusių tėvelių įduotą pintinėlę su pyragais nešdavo į senelių namus. „Smetoniniais laikais buvo griežta tvarka: per tris dienas neišparduotų riestainių ant prekystalių nebegalėjai palikti. Mano tėveliai – labai religingi žmonės – liepdavo man juos nunešti ir paaukoti seneliams. Nuo tada ir įpratau dovanoti“, – pasakojo mezgėja.
Kojines ji dalija jau bene dešimtmetį – nuo tada, kai nusilpus akims siuvinėjimą bulgariškuoju kryželiu pakeitė mezgimas. J.Bulovienės namų sienos nukabinėtos praeityje jos pačios siuvinėtais paveikslais. Ne viename jų įamžinti Lietuvai reikšmingi sausio 13-osios įvykiai. „Čia – patys prasčiausi darbai. Gražiausi – pas sūnų Vilniuje ir pas dukrą Druskininkuose“, – skuba paaiškinti namų šeimininkė. Rankdarbių trauką J.Bulovienė mano paveldėjusi iš mamos – ji dar besilaukdama dukters bulgariškuoju kryželiu šeimos istoriją išsiuvinėjo didžiuliame kilime.
Savo paveikslų raštus ponia Janina susapnuodavusi, atsikėlusi užsirašydavo, o tada jau prasidėdavo didysis darbas ir atgaiva sielai – siuvinėjimas.
Dėl tokio kruopštaus užsiėmimo pradėjus gesti akims moteris ėmėsi mezgimo. Kaip pati juokauja, šis užsiėmimas jau virto liga. „Kaip alkoholikas negali praeiti pro barą, taip aš – pro siūlų parduotuvę“, – palygino pašnekovė. Šimtus kojinių Kalėdoms močiutė primezga ne tik iš pačios pirktų siūlų – žinodami jos dosnią širdį ir norą skleisti gerumą daug kas tiesiog atiduoda senus, išardyti tetinkamus megztinius.
Į mezginius šilumą ir gerumą sudedanti moteris įsitikinusi: jei iš savo darbų nuspręstų pasipelnyti, mezgimas netektų prasmės. Todėl turgaus pardavėjos pasiūlytą sandėrį – jai parduoti numegztas kojines po 30 litų už 7 poras – J.Bulovienė kategoriškai atmetė. „Man turtų nereikia. Nenoriu iš savęs atimti paskutinio malonumo – dovanoti. Turtinga esu už mezginius sulaukusi padėkų“, – pabrėžė ponia Janina.
Spalvos gydo sielą
J.Bulovienės numegztos kojines turi visą istoriją ir pagal tai, kokios spalvos mezginį gauna, apdovanotasis gali nuspėti, ko moteris jam norinti palinkėti. Dviejų spalvų siūlai kojinėje, anot J.Bulovienės, simbolizuoja gerąją ir blogąją sielos puses, kuri jų nugalės, priklauso tik nuo paties žmogaus. Spalvos kojinėse taip pat ne atsitiktinės. „Žalia – laisvės kelias ir viltis, ruda – šiluma. Mezgu ir juodas kojines, nors ši spalva ir nepraktiška, bet juk gyvenime visos spalvos reikalingos“, – įsitikinusi J.Bulovienė.
Kokios spalvos bus mezginys, lemia mezgėjos nuotaika ir netgi oras.
Kalėdoms dovanas ruošti J.Bulovienė pradeda nuo Joninių – ima virbalus į rankas pasižvalgo ir į dangų: kai gražus oras ir nuotaika gera, ji mezgu baltas kojines – jas dovanoju tik kunigams. Kai nuotaika ir oras niūrus, ponios Janinos rankose gimsta spalvotos kojinaitės. „Spalva nudažo sielą, nuramina nervus. Kai kankina senatviniai skausmai, griebiuosi spalvų ir taip save gydau. Mezgimas man – tokia pati gydomoji priemonė, kaip sportas, kaip joga. Mezgu – kaip rožinį kalbu. Vietoje to, kad kiekvieną mėnesį paaukočiau bažnyčiai, iš pensijos nusiperku siūlų“, – su entuziazmu kalba J.Bulovienė.
Likimo ženklais tikinčiai moteriai buvo ir taip, kad jos pačios dovana sieloje nugulė akmeniu. Mezgėja ilgai sau priekaištavo, kodėl nepagalvojusi benamiui, atgailaujančiam už praeityje padarytą žmogžudystę, padovanojo kraują simbolizuojančios raudonos spalvos kojines – vos po poros savaičių vyriškis buvo rastas sušalęs.
Plačiau skaitykite gruodžio 30 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Savo megztomis kojinėmis panevėžiečius apdalijanti J.Bulovienė įsitikinusi: gerumas grįžta keleriopai.
