Varnų karalija tapusiose nebeveikiančiose senosiose miesto kapinėse vėl norima laidoti. Tokį pasiūlymą miesto Tarybai pateikė Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto (TAU PF) atstovai. Paveldosaugininkai šį prašymą vertina gana skeptiškai ir tvirtina, jog norint pakeisti kapinių statusą taip, kad nebūtų pakenkta paveldo apsaugos objektams, prireiktų ne tik investicijų, bet ir daugybės institucijų leidimų.
TAU PF iniciatyva sudaryta iniciatyvinė grupė, vadovaujama docento Algirdo Bučiūno, miesto Tarybai siūlo neveikiančių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinių, esančių tarp Apvaizdos tako ir Sporto gatvės, statusą pakeisti į riboto laidojimo. „Reikia kapines inventorizuoti, sutvarkyti paliekant senus kryžius, akmenis, išlyginti „mirusias“ kapavietes, apsėti žole ir leisti žmonėms laidoti“, – teigiama A.Bučiūno Tarybai pateiktame rašte.
Šį prašymą docentas pagrindžia tuo, jog Savivaldybės projekte „Dėl Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad į tą patį kapą galima laidoti praėjus 20-iai metų. „Suprantama, kad piliečiai, kurių artimųjų kapai išlikę, turi turėti galimybę tuo pasinaudoti“, – mano A.Bučiūnas.
Anot jo, senąsias miesto kapines sovietiniais laikais buvo bandyta sunaikinti ne tik dėl to, kad į jas žmonės nesirinktų per Vėlines, bet ir nekiltų mitingų. Docento teigimu, buvo siekiama, kad žmonės iš šių kapinių iškeltų savo mirusiųjų palaikus, o amžinojo poilsio vietą paversti parku, kaip buvo padaryta su žydų kapinėmis. „Tačiau to padaryti nepasisekė, nes kapinėse buvo daug vertingų įžymių žmonių paminklų. Vis dėlto kapinės smarkiai nukentėjo, buvo daužomi paminkliniai kryžiai“, – aiškino A.Bučiūnas.
Kadangi docentas prašymą Tarybai pateikė ketvirtadienį prieš pat posėdį, o reglamentas reikalauja tai padaryti bent prieš tris dienas, jis net nebuvo svarstytas. Tačiau meras Vitas Matuzas patikino, jog šis pasiūlymas bus nagrinėjamas.
Paveldosaugininkai TAU PF prašymą vertina gana skeptiškai. Savivaldybės paveldosaugos specialistės Loretos Paškevičienės nuomone, pakeisti kapinių statusą nebūtų prasminga. „Norint pritaikyti jas laidoti, turi būti gauti higienistų leidimai, įrengti takeliai, privažiavimas, išlaikyti atitinkami atstumai. Aišku, leidus laidoti kapinės taptų tvarkingesnės, tačiau tam jos nėra paruoštos“, – pabrėžė L.Paškevičienė.
Plačiau skaitykite gruodžio 23 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
„Sekundės“ arch. nuotr. Nebeveikiančiose Šv. Petro ir Povilo
bažnyčios kapinėse panevėžiečiai panūdo vėl laidoti.
