Pateiktos trys alternatyvos
Ilgus metus miesto Savivaldybės nuomininkais buvę panevėžiečiai panoro tapti būstų šeimininkais. Su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniu muziejumi, įsikūrusiu Šv. Zitos gatvėje, pastoge besidalijančios trys šeimos nusprendė, kad gana būti muziejaus ir Savivaldybės įkaitais: žmonės paprašė miesto valdžios leisti privatizuoti nuomojamus butus, kad galėtų juos remontuoti. Viena šeima dėl to netgi kreipėsi į teismą.
Toks nuomininkų reikalavimas sukėlė tikrą sumaištį Kultūros komitete. Jis pagaliau turėjo priimti sprendimo projektą, siūlytiną tvirtinti Tarybai.
Padėtį dar labiau komplikavo, kad posėdyje dalyvavo visos suinteresuotos pusės, pusantros valandos karštai bandžiusios įtikinti komitetą, kad jų siūlomas variantas yra priimtiniausias.
Svarstydami, pritarti ar nepritarti, kad butai greta muziejaus būtų privatizuojami, Kultūros komiteto nariai siekė išsamiai išnagrinėti ir muziejaus ateities alternatyvas. Jas pristačiusi Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė tvirtino, kad yra pasiūlyti trys sprendimo variantai. Rašytojos memorialinį muziejų, anot L.Krasauskienės, rekomenduojama perkelti į Puziniškio dvarą Smilgių seniūnijoje – G.Petkevičaitės-Bitės gimtinę. „Panevėžio rajonas turi gražią aplinką ir patalpas, bet neturi eksponatų. Mes turime apie 600 su rašytoja susijusių eksponatų ir seną pastatą, netinkamą naudoti. Ir vieni, ir kiti šiuo metu nesame pasiruošę priimti lankytojų. Tačiau jei įsteigtume gražų, modernų bendrą miesto ir rajono memorialinį muziejų Puziniškyje, perdavę jam G.Petkevičaitės-Bitės asmeninių daiktų ekspoziciją, turėtume puikią lankytiną vietą“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Brangūs abu
Antroji galimybė, L.Krasauskienės teigimu, būtų muziejaus plėtros programa ir brangiausiai galintis atsieiti variantas: gyventojus siūloma iškeldinti kitur, o visą pastatą, jį restauravus, paversti G.Petkevičaitės-Bitės santaros namais. Tam, kad tokie namai, galėsiantys tapti literatų, pedagogų, moksleivių, bendruomenių susibūrimo vieta, atsirastų, pasak Kultūros ir meno skyriaus vedėjos, reikalingos milijoninės investicijos. Ir nėra garantijos, jog tokios įstaigos veikla būtų efektyvi.
Trečioji alternatyvi galimybė – sujungti abi muziejui priklausančias pastato dalis į vieną, įrengti ten ekspoziciją ir patalpą renginiams organizuoti. Tada Savivaldybei tektų išpirkti vieną butą, trukdantį vientisam muziejui padaryti.
Paprašius, kad savo nuomonę išsakytų ir Miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Mykolas Buzys, šis patikino: abu pastarieji siūlymai yra vienodai brangūs. Trečiasis – dar ir pilnas galimų keblumų. Anot specialisto, be to, kad paliekant pusę namo gyventojams, kitą pusę – muziejui, bus reikalinga atlikti kultūriniam paveldui priskirto pastato tyrinėjimo darbus, teks spręsti ir susitarimo su gyventojais dėl pastato restauravimo klausimą – kiek ir kaip jie prisidės, kad namo išorė nebūtų skirtinga, būtų įrengtas vandentiekis, kanalizacija, normalus šildymas. „Jau geriau tuomet Savivaldybei leisti privatizuoti gyventojams butus, o paskui iš jų juos išpirkti ir padaryti antrąjį variantą, nei apsistoti ties trečiuoju“, – patarė M.Buzys. Specialisto pasiteiravus, ar iš viso įmanoma atstatyti tokį seną, apleistą namą, kaip esantis Šv. Zitos g. 18, šis atsakė tiesmukai: jei įmanoma atstatyti Valdovų rūmus, įmanoma ir kitus statinius. Galimybių bei priemonių yra daug, tik reikia pinigų.
Plačiau skaitykite gruodžio 19 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Šeimoms, gyvenančioms šiame name, gali būti leista privatizuoti butus, tačiau dėl rašytojos G.Petkevičaitės-Bitės muziejaus ateities dar žadamos diskusijos su visuomene.
