Valdininkų, ekologų ir turizmo vadybininkų kalbos, kad Panevėžio regionas nepatrauklus turizmui dėl menkų vandens telkinių, atrodo daugiau nei keistos išvydus šiukšlėse skendintį Nevėžį. Panevėžio pasididžiavimu galinti būti, tačiau į sąvartyną panėšėjanti upė atgraso net ir didžiausius vandens turizmo entuziastus. Kad vaizdingi upės šlaitai ir unikaliais akmenimis žavintis dugnas bus bent jau apvalyti, milijoninius projektus rengiantys valdininkai vilčių, deja, nesuteikia.
Per šiukšles
neprasiyrė
Panevėžietis baidarininkas Algimantas Blažys, pirmą kartą pasiryžęs išbandyti Nevėžio upę, per kelionę negalėjo nuslėpti gėdos prieš kartu keliavusius savo vaikus. Ne vieną Lietuvos upę išmaišęs vyriškis dar niekur nebuvo matęs tokio šiukšlyno, per kokį teko irtis Nevėžyje. Pamačius upės ruožą nuo miesto iki Berčiūnų, valdininkų kalbos apie pastangas Panevėžį padaryti patrauklų turistams atrodo mažų mažiausiai juokingos.
Upės dugne ir pakrantėse mėtosi ne tik įprastos smulkios šiukšlės – buteliai ir popieriai. Nevėžio vaga ir pakrantės užgriozdotos senais nuklypusiais batais, kamuoliais, padangomis, netgi kineskopais. Negana to, kone kas dešimt metrų ant upės užvirtę bebrų nugraužti medžiai.
„Bebrų ir šiukšlintojų rojus“, – po tokios kelionės Nevėžiu išvadas padarė A.Blažys. Pasak jo, iki Berčiūnų upe per šiukšlių sangrūdas praktiškai neįmanoma nuplaukti. Į tokį žygį su vaikais išsirengusiam baidarininkui teko apsiginkluoti ne tik kantrybe, bet ir išmone. „Plaukti neįmanoma, išlipti į krantą dėl ten kerojančių brūzgynų – irgi nėra galimybių. Vienintelį vandens telkinį turime, o jo taip nesaugome. Reikėtų valdžios vyrus susodinti į baidares, kad pamatytų, koks yra Nevėžis“, – siūlė A.Blažys.
Turėtų kuo sužavėti
Per šiukšlių kalnus su tėčiu bandžiusiems prasiirti vaikams vaizdingos pakrantės įspūdžio nepadarė. „Visas alaus, degtinės butelių etiketes perskaitė, pamatę sulčių pakelius aptarinėjo – skanios ar ne“, – vaikų komentarus prisiminė Algimantas.
Vyriškis įsitikinęs: Nevėžis turėtų kuo nustebinti vandens turistus, jei tik jį išvalytų. „Juo plaukti būtų nuostabu. Likau sužavėtas – kokių akmenų ten esama. Ir šlaitai nuostabūs“, – šiukšlių užgožtu grožiu žavėjosi baidarininkas.
Prieš ketvertą metų pradėjęs plaukioti baidare, A.Blažys jau išmaišė Šventąją, Merkį, Dubysą, Žeimeną, bet tokios tragiškos padėties tikina niekur nėra matęs. „Baidarininkų Lietuvos upėse – kaip magistralėje mašinų, bet apsistoję ant kranto stovyklautojai jaučia, kad yra stebimi. Pabandėme vasarą susikurti laužą, tuojau prisistatė miškininkai. Šiukšlėms maišai paruošti, nepamatysi besimėtančių butelių. Nevėžiui tik priežiūros trūksta, ir jis būtų gražus“, – įspūdžiais dalijosi A.Blažys.
Vis dėlto tragiškas vaizdas tik miesto teritorijai priklausančiame Nevėžio ruože iki Berčiūnų. Toliau prasidėjus rajono valdoms, pasak baidarininko, situacija keičiasi – iki Naujamiesčio tokių šiukšlynų vyriškis jau nebeišvydo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Plačiau skaitykite gruodžio 16 d. „Sekundėje“.
Nuotr. iš asmeninio A.Blažio alb. Maišelių draiskanos, išmesti suklypę batai, kibirai ir net kineskopai – Nevėžyje įprastas vaizdas.
