Savų nebeužtenka
V.Kubilienei dar tik 49-eri, o jos dėka pasaulį išvydo aštuonios dukros ir penki sūnūs. Daugiavaikė šeimyna gyvena Karsakiškyje. Čia juos pažįsta visi kaimo žmonės. Nė vienas iš jų niekada nepasišaipė iš gausios šeimos. Tokią pagarbą moteris užsitarnavo savo tvarkingumu ir aktyvia visuomenine veikla.
Rūpindamasi penkiomis dar neužaugintomis atžalomis, ji randa laiko ir svetimiems kaimo vaikams. Nė vienos Kalėdos ar Naujieji metai nepraėjo be jos pagalbos. V.Kubilienės iniciatyva visi Karsakiškio mažyliai sulaukia nuostabaus šventinio vakaro ir kalėdinių dovanėlių.
„Džiuginti vaikus mane verčia sena žaizda. Pati vaikystėje patyriau, ką reiškia tėvų meilės trūkumas, ir nenoriu, kad kas nors taip jaustųsi“, – apie savo gyvenimą pasakojo daugiavaikė motina.
Tiek vaikų nesitikėjo
Savarankišką gyvenimą V.Kubilienė pradėjo gana anksti – sulaukusi vos 15 metų. Sunkios šeimos aplinkybės privertė jauną merginą pačiai išmokti pasirūpinti savimi. Gal dėl to, pasak karsakiškietės, ji iki šiol su problemomis kovoja savo jėgomis ir neieško svetimos pagalbos.
Ištekėjo V.Kubilienė taip pat labai anksti. O sulaukusi septyniolikos ant rankų supo pirmą sūnų. Tuomet jaunoji mama apie šeimos pagausėjimą net minčių neturėjo – planavo apsiriboti ketvertu mažylių. Tačiau likimas taip lėmė, kad pamečiui vienas po kito pabiro aštuoni kūdikiai. Ir nė vienas iš jų netapo sutuoktinių nepageidautu „lauknešėliu“. Jau paaugus vaikams, šeima vėl pagausėjo.
Kubilių pagrandukas Lukas gimė beveik tuo pat metu, kai buvo susilaukta pirmo anūko.
„Kiekvienas iš jų pelnė užtektinai mūsų dėmesio. Stengėmės ne tik juos pavalgydinti ir aprengti, bet ir nuvežti į kelionę, į spektaklį ar koncertą. Norėjome, kad jie jaustųsi visaverčiai vaikai“, – apie šeimos auklėjimą pasakojo motina.
Didžiulė parama auginant tiek vaikų buvo V.Kubilienės sutuoktinis. Ir po 32 santuokos metų moteris džiaugiasi gavusi auksinį vyrą. Be jo karsakiškietė tvirtino nebūtų ištvėrusi.
Vaikai, anot jos, dėl neišpildytų užgaidų niekuomet nesiskundė. Jie žinojo, kad tėvai iš paskutiniųjų taupo. Dabartinės Kubilių pajamos – 1500 litų.
Ieškoti pašalpų šeimai svetima. Jie visą gyvenimą gyveno ūkiškai – vertėsi iš savo gyvulių ir daržų.
Niekada nedejuoja
„Aplink kiekvieną laksčiau be poilsio, bet sunku nebuvo – savas vargas lengvesnis. Dabar, kai žvelgiu į praeitį, viskas atrodo nepakeliama, bet tada padėjo jaunystė ir gera sveikata“, – atvirai pasakojo V.Kubilienė.
Būdavo dienų, kai, pasak jos, našta tapdavo neįveikiama. Tuomet daugiavaikė pabėgdavo iš namų pasižiūrėti, kaip gyvena kitos šeimos.
Supratusi, kad gyvena ne per blogiausiai, V.Kubilienė grįždavo prie savo vargų ir kibdavo į kasdienius darbus.
„Niekada nedejuoju. Sunkiomis akimirkomis išmokau nusiteikti, kad privalau turėti. Tai tapo mano gyvenimo credo“, – pabrėžė karsakiškietė.
Prabangos Kubilių namuose gal ir niekada nebus, bet gyventi įmanoma. Svarbiausia, moters įsitikinimu, sveikata ir noras nepasiduoti.
To motina išmokė ir savo atžalas. Ji didžiuojasi, kad aštuoni į savarankišką gyvenimą išėję vaikai nesėdi be darbo ir naudojasi visomis suteiktomis progomis. Jei kuris truputį nuklysta į šoną, daugiavaikė negali jų nepaauklėti – kaip ir vaikystėje: „Paimčiau ir diržą, betgi per dideli jau“.
Tačiau gausių šeimų, pasak V.Kubilienės, jos vaikai nenorėtų. Beje, to jiems nelinki ir pati motina: „Jie žino, kad didelėje šeimoje sunku turėti visko, ko užsigeidi“.
Girtis neverta
Viskuo aprūpinti trylika vaikų, karsakiškietės manymu, vertė ir visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas. Tokie žmonės, anot jos, kaip po didinamuoju stiklu: „Jei koks vienturtėlis ateis purvinas, niekas net nepastebės, o jei iš daugiavaikės šeimos pasirodys nors su menkiausia dėmele – tuoj visi paleis kalbas, kad tuose namuose netvarka ir bloga priežiūra“.
Girtis tokiu vaikų skaičiumi, moters įsitikinimu, neverta: „Kai pasakau, kiek turiu vaikų, į mane žiūri kaip į beprotę“.
Tačiau ir didžiausias pašaipas, pasak V.Kubilienės, atlygina dabartinis džiaugsmas, kai per didžiąsias metų šventes sugrįžta visi vaikai su šeimomis. Nedideli namai knibždėte knibžda nuo linksmo bruzdesio. O cepelinų tokiomis progomis mama priverda beveik šimtą.
Tačiau ne tik pailsėti atžalos pas tėvus sugrįžta. Dirbant ūkio darbus jie – pirmoji pagalba Kubiliams.
Ingrida NAGROCKIENĖ
Nuotr. iš asmeninio alb. Kubilių šeima stengėsi ne tik
pavalgydinti ir aprengti savo būrį vaikų, bet ir nuvežti juos į keliones, į
spektaklius ar koncertus.
