ŽIV – taip sutrumpintai vadinamas žmogaus imunodeficito virusas. Dauginasi tik žmogaus organizmo ląstelėse. Jo sukelta liga, tiksliau – ligų ir įvairių ligos simptomų kompleksas – pavadintas AIDS.
Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis AIDS ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą. Jie padeda kovoti su ŽIV ir taip pailginti gyvenimą. Sergančiųjų AIDS ir šio viruso nešiotojų pasaulyje daugėja. Nors Lietuva paskelbta mažiausio ŽIV paplitimo šalimi, tačiau, deja, ir pas mus nuolat tokių pacientų daugėja. Viso pasaulio šalių sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpinę brangiausiu turtu – gyvybe. Tačiau dėl ypatingų viruso sugebėjimų keistis iki šiol mokslininkams nepavyko sukurti efektyvių vaistų nuo šios ligos. Vaistai, stiprinantys žmogaus imuninę sistemą, pailgina sergančiojo AIDS gyvenimą, bet visai neišgydo. Todėl liga pamažu sunaikina ligonio imunitetą per 5 ar net 10 metų. Žmogus miršta nuo peršalimo, gripo, plaučių uždegimo, išsekimo, onkologinių ligų.
1988 metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, per jį nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS diena. Ši diena minima įvairiais būdais, nes svarbiausia – kad žmonėms būtų priminta, jog tokia liga egzistuoja, ir tik mes patys galime nuo jos apsisaugoti. ŽIV užsikrečiama per kraują, lytiniu keliu ir per motinos pieną.
Jei atsitiko tokia nelaimė, kad žmogus tapo viruso nešiotoju, tokiam asmeniui svarbiausia tampa ta aplinkybė, ar nuo jo šalinsis artimieji, draugai, bendradarbiai. Aplinkiniai dažnai nežino, kad užsikrečiama tik patekus infekuotam kraujui, motinos pienui, per užkrėstus švirkštus ar medicinos instrumentus. Įprastinėje buitinėje ar darbo aplinkoje tikimybė užsikrėsti ŽIV labai menka. Šis virusas neperduodamas kosint, čiaudint ar net bučiuojantis, nebent tai būtų labai ilgas bučinys, susijęs su lūpų ir burnos gleivinės pažeidimu. Visai nepavojinga gyventi šalia tokio paciento, liesti jį, valgyti jo paruoštą maistą, maudytis kartu baseine ar duše, žaisti, dalytis indais ar sporto inventoriumi, valyti jo prakaitą ar šluostyti ašaras. Viruso taip pat neplatina uodai, erkės ar kiti kraujasiurbiai parazitai.
Pasaulio susirūpinimas AIDS labai didelis. Visuomenė jaučia atsakomybę, todėl įvairiais būdais kovojama su ŽIV plitimu. Viena svarbiausių grandžių šitoje kovoje yra švietimas, ypač dabar, kol nėra efektyvių vaistų. Todėl Pasaulinė kovos su AIDS diena yra puiki proga priminti sau, kad šio XXI amžiaus maro grėsmė dar neišnyko. Žinoti apie ligą ir jos apsisaugojimo būdus, o dar ir jais pasinaudoti, reikia jau dabar, nes užsikrėtus virusu, profilaktikos priemonės jau nebepadės.
Raudonas kaspinas, solidarumo su sergančiais ar mirusiais nuo AIDS simbolis, yra ir vilties, kad žmonės nemirs nuo šios ligos, simbolis.
Gintaras Byčius,
gydytojas
