Katastrofa pasibaigęs savavališkas skrydis sklandytuvu
pasvaliečio lakūno, ekstremalų klubo „Pajusk skrydžio jėgą“ vadovo Eugenijaus
Malinausko gyvenimą perskėlė į dvi dalis: iki lemtingojo įvykio ir po jo.
„Draugų palaikymas – didžiausias vaistas. Galėjo sakyti: „Prisidirbai,
Malinauskai, kapstykis kaip nori“. Nė vienas taip neištarė“, – bičiulių
nuoširdumu negalėjo atsidžiaugti vos prieš keletą dienų iš sanatorijos Palangoje
grįžęs Eugenijus. Sunkią stuburo traumą patyręs ekstremalių pramogų mėgėjas
neprarado humoro jausmo: „Yra ir teigiamų dalykų. Numečiau svorio, stuburui tai
tik į naudą“.
Smigo į žemę
Rugpjūčio pabaigoje Stetiškių aerodrome vykusi aviacijos šventė adrenalino fanatikui buvo lemtinga. Renginys ėjo į pabaigą, kai V.Malinauskas su keleive Dovile Urbinaityte sėdo į draugui Vidmantui Macevičiui priklausantį sklandytuvą „Blanik“ ir pakilo į orą. Posūkis prie pat žemės – ir sklandytuvas tėškėsi. „Atmenu: buvo tamsa. Vėliau prašvito. Apsižiūrėjau. Kombinezonas nekruvinas. Iš karto klausiau: kaip Dovilė“, – apie skaudžiausias akimirkas pasakoja ekstremalas. Ligoninė, sudėtinga operacija, varginamos reabilitacijos procedūros ir nė akimirkai užsimiršti neleidžiantis sąžinės balsas – nuolatiniai sveikstančio Eugenijaus palydovai. „Tik dabar sužinojau, kokia mano sveikatos būklė buvo po avarijos. Sudėtingą operaciją atlikę medikai savo darbą padarė itin profesionaliai – vienas netikslus judesys ir būtų pažeistas svarbus nervas, o tada jau…“ – dabar jau puikiai suvokė visas katastrofos pasekmes pašnekovas. E.Malinauskui pasiekimas – kad vaikšto be ramentų. Vis dar negali sėdėti, laiką dažniausiai leidžia gulomis. Ekstremalas, įpratęs visą dieną suktis darbų sūkuryje, jaučiasi nevisaverčiu darbuotoju, nes sveikata dar neleidžia rimtai dirbti. „Pastatytas ant kojų. Šis skrydis – klaida, jos antrą kartą niekada nekartosiu“, – įsitikinęs pašnekovas.
Nenusisuko nė vienas
„Turėjau ir turiu sveikti dėl tų, kurie manimi nuoširdžiai rūpinosi. Nors draugų niekada netrūko, nelaimė leido suprasti, kiek gerų žmonių mane supa“, – itin šiltai apie juo besirūpinusiuosius kalbėjo E.Malinauskas. Bene labiausiai sugebėjo nustebinti klasės auklėtoja. Laikraštyje perskaičiusi apie pilotą ištikusią nelaimę, ji atskubėjo aplankyti. „Nepažinau, nematęs gal dvidešimt metų. Buvau penktokas. Tikrai nė nebūčiau pagalvojęs, kad jai esu svarbus“, – šiltų jausmų buvusiai mokytojai neslėpė sveikstantis pasvalietis. Jėgas sanatorijoje atgaunantį pilotą aplankė ir lemtingojo skrydžio bendrakeleivė Dovilė. „Ji šaunuolė. Puiki mergina, gera sportininkė. Pasisekė, kad sėdėjo keleivio kabinoje“, – nejučia prie tragiškiausių gyvenimo akimirkų vėl grįžta E.Malinauskas. Padėkos liejosi lakūnui Vytautui Lapėnui, atskubėjusiam lankyti ligonio, baikeriams, aviatoriams, oreiviams, gerai pažįstamiems ir primirštiems, kurie Eugenijui suteikė ne tik moralinę pagalbą. „Visi mane ne tik drąsino. Sulaukiau ir materialinės pagalbos. Dėl visų šių žmonių turiu eiti toliau. Dar nežinau, kaip jiems atsidėkosiu, tačiau būsiu geresnis nei iki šiol“, – pats sau pasižadėjo pilotas.
Bene labiausiai jam įsiminė žmogaus legendos lakūno Jurgio Kairio žodžiai. „Jis man skambino ir pasakė: „Kiekvienas neša savo kryžių. Ir tos naštos net nebejaučia“. Mano kryželis – stuburas. Vargu ar pavyks pamiršti, kad jį turiu“, – sakė Eugenijus.
Pasidomėjus, ar Lietuvos civilinės aviacijos administracija ėmėsi sankcijų prieš savavališkai į orą pakilusį pilotą, kurio licencija buvo pasibaigusi, E.Malinauskas tvirtino, kad kol kas jokių oficialių raštų nesulaukė. Pretenzijų dėl sudaužyto sklandytuvo nereiškia ir bičiulis V.Macevičius. „Visi labai tolerantiški. Leidžia man pasveikti ir nemoralizuoja“, – teigė ekstremalas. Už tokį supratingumą Eugenijus nežada likti skolingas: „Pasveikęs visiems atsilyginsiu. Negaliu likti skolingas“.
Privalumas – numesti kilogramai
Iš sanatorijos E.Malinauskas grįžo ne tik be ramentų, bet ir gerokai lieknesnis ir jaunatviškesnis. „Numečiau dešimt kilogramų. Dėl to džiaugiuosi. Palengvėjus savijauta geresnė, o ir stuburas neapkraunamas papildomu svoriu“, – netikėtų pokyčių naudą įžvelgė pasvalietis. Po ligoninėse ir sanatorijose praleistų mėnesių Eugenijui mieliausia namuose. „Labai pasiilgau dukrelės Augustės ir draugės Rasos. Dabar joms galėsiu skirti daugiau dėmesio. Anksčiau daugiausia laiko surydavo reikalai“, – prisipažino pašnekovas. Jo namų durys neužsidaro ir dabar – draugai ir pažįstami lanko sveikstantį bičiulį. „Iš manęs dar ne koks svečias. Vairuoti negaliu. Tik gulomis arba klūpomis“, – šmaikštumo neprarado adrenalino fanatikas. Jis pripažino: sudėtinga trauma pasibaigęs skrydis pakeitė gyvenimą. „Turėsiu atsisakyti kai kurių pomėgių, tačiau tikiuosi, kad dar skraidysiu. Likimas suteikė dar vieną galimybę. Į daugelį dalykų pradėjau žvelgti kitomis akimis“, – atviras buvo E.Malinauskas.
Sveikstančio piloto dar laukia kelionės pas medikus: ėjimas į sveikųjų pasaulį – sunkus, tačiau optimizmu trykštančiam ekstremalui – įveikiamas darbas.
Rasa ŠOŠIC
A.Repšio nuotr. Po reabilitacijos pas draugę Rasą ir dukrelę Augustę ekstremalas grįžo ne tik be ramentų, bet ir numetęs dešimt nereikalingų kilogramų.
