Nesiruošiame nagrinėti, kodėl vyrai mažiau domisi savo sveikata, miršta vidutiniškai šešeriais metais anksčiau negu moterys, kodėl jie keliskart dažniau patiria širdies infarktą, suserga kepenų ciroze, 4-5 kartus dažniau nusižudo arba tampa alkoholikais.
Trumpai aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių tik „vyriškų“ negalavimų. Vyrams pripažinti savo negalias, o ypač susijusias su vyriškumu, labai nelengva ir todėl jie gana ilgai bando taikstytis su savo problemomis. Laiku nesikreipdami į gydytoją, dažnai užvilkina ligą ir gerokai apsunkina gydymą. Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Nefrologijos ir urologijos klinikos vyriausiasis asistentas, Universitetinės ligoninės urologas, medicinos mokslų daktaras Arūnas Želvys.
Manoma, kad kas antras vyras įvairiu savo gyvenimo periodu patiria negalavimų, susijusių su priešine liauka, bent vienas iš kelių nerimauja dėl įvairaus pobūdžio ir įvairios kilmės erekcijos sutrikimų. Dažnas kenčia dėl uždegiminių ligų, susiaurėjimų ir pan.
Bene dažniausios ir rimčiausios problemos – gerybinė prostatos hiperplazija (išvešėjimas), prostatos vėžys bei prostatos uždegimas (prostatitas).
Prostata (priešinė liauka) yra priekinėje apatinėje mažojo dubens dalyje. Virš priekinės liaukos yra šlapimo pūslė, po ja – išorinis šlaplės raukas, jis laiko uždaręs šlaplę ir atsidaro tik šlapinantis, kad šlapimo pūslė išsituštintų.
Prostata išskiria sekretą, jis sudaro didžiąją dalį vyro spermos.
Dažniausia prostatos liga – nepiktybinis išvešėjimas, tai būdinga daugumai pagyvenusių vyrų. Išvešėjęs prostatos audinys ima spausti šlaplę ir trukdo šlapimui nutekėti. Ligonis nori šlapintis, tačiau pasišlapina nedaug, jaučia, kad šlapimo pūslė neišsituštino. Jei vyras turi keletą (ar net kelioliką) kartų per naktį bėgti į tualetą – rimtas ženklas, kad prostata negaluoja.
O jeigu šlapinamasi ne tik dažniau, bet ir skausmingai, jei šlapinantis skauda, peršti šlapimo kanalą, o, baigus šlapintis, dar laša lašiukai arba pasirodo kraujo, reikia sunerimti, kad prasidėjo infekcija arba šlapimo pūslėje yra akmenų. Paprastai jie susidaro iš pūslėje susistovėjusio šlapimo. Tęsiantis šiai būklei, vystosi sunkūs šlapimo takų, inkstų pakenkimai, šlapimo pūslės divertikulitai.
Prostatos išvešėjimas nustatomas gana paprastai – gydytojas ja apčiuopia pro tiesiąją žarną. Jeigu įtariamas piktybinis procesas, nustatomas specifinis prostatos antigenas ir atliekami tyrimai.
Gydymo būdai labai įvairūs – nuo paprasčiausių vaistažolių iki chirurginės operacijos ir jie parenkami pagal prostatos išvešėjimo laipsnį ir pakitimus šlapimo išskyrimo sistemoje bei visame organizme.
Prostatitai (priešinės liaukos uždegimai) – itin dažna jaunų vyrų bėda. Ligą paskatina rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, vibracija – visa, kas sukelia veninio kraujo susistovėjimą mažajame dubenyje.
Lėtinis prostatitas – dažniausiai neišgydyto arba neatpažinto ūminio prostatito pasekmė, nors dažnai jo eiga gali būti lėtinė nuo pat pradžios. Ligos dažna priežastis – persirgtos veneros ligos. Ligonių skundai įvairūs: išskyros iš šlaplės, tarpvietės spaudimas, niežėjimas ar deginimas, skausmai kryžkaulio ar kirkšnių srityje, padažnėjęs šlapinimasis. Kartais skauda sėklidžių srityje, būna skausmingas lytinis aktas, neretai ima trikti potencija.
Liga paprastai nustatoma kruopščiai apklausus ligonį, apčiuopus prostatą, ištyrus jos sekretą ir šlapimą. Gydymas dažniausiai reikalauja atkaklumo ir nuoširdaus paciento bei gydytojo bendradarbiavimo. Ligos prognozė priklauso nuo ligos įsisenėjimo, jos sukeltų komplikacijų, gydymo kokybės.
Kitos vyriškos problemos (apyvarpės susiaurėjimai, varpos deformacijos, vienos sėklidės nebuvimas) dažnai nesukelia rimtesnių bendrų sveikatos sutrikimų, tačiau neretai traumuoja žmogų morališkai ir todėl tikrai neverta atidėlioti vizito pas urologą.
Laiku apkirpta apyvarpė, varpos ar mašnelės odos korekcija, prarastos (ar neišsivysčiusios) sėklidės pakeitimas implantu – visa tai galima išspręsti gana paprastai.Vyrai neturi kentėti: jie turi laiku atvykti pas savo gydytoją.
Daiva Visockienė
