Paties siūtu kostiumu
Lapkričio 7-ąją šimto metų jubiliejaus sulaukė Ėriškių gyventojas Antanas Totilas. Pagerbti vienintelio mūsų rajone šimtamečio vyriškio vakar suvažiavo ne tik Upytės seniūnijos, Ėriškių bendruomenės, bet ir Panevėžio „Sodros“ bei rajono Savivaldybės atstovai. Vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas pasveikino sukaktuvininką, perdavė jam linkėjimus nuo rajono mero Povilo Žagunio ir pasidžiaugė, kad A.Totilas įsijungė į labai retas šimtamečių vyrų gretas.
Ilgaamžis senolis Panevėžio rajone – tik šešeri metai. Iš savo namų Jurbarke į Ėriškius pas septyniasdešimtmetę dukrą Lionę Peleckienę A.Totilas atvyko tik tuomet, kai sveikata privertė atgulti į patalą. Dukra prisimena, kad tėtis iki 90 metų vis dar skaitydavo laikraščius ir siūdavo. „Visą gyvenimą buvau siuvėjas. Nuo šešiolikos, kai išmokau siūti, išsimokėtinai siuvamąją mašiną įsigijau, vis siuvau“, – pasakoja ponas Antanas, iškilmingo jubiliejaus proga prie šventinio stalo sėdęs su paties pasisiūtu kostiumu.
Pasižymėjo iškalba
Anūkės Daiva ir Rasa tvirtina, kad jų senelis visada garsėjo kruopštumu ir puikiu darbu. Pas jį pasisiūti drabužių važiuodavo ir kolūkių pirmininkai, ir kunigai, ir įnoringi klientai, nes jo darbas prilygo geriausią vardą turinčių firmų gaminiams. Nors iš pradžių siuvo daugiausia vyriškus švarkus, paltus ar kostiumus, vėliau neatsisakydavo papuošti ir moterų.
Šis darbas A.Totilui pasitarnavo ir būnant Lietuvos kariuomenėje: nors buvo paskirtas kavaleristu, įvairių nuolaidų užsitarnavo siūdamas viršininkams. „O kaip raiškiai ir taisyklingai senelis mokėdavo kalbėti, kokią iškalbą turėjo! Mes, anūkai, išsižioję jo kalbėjimo klausydavomės“, – giria senolio gabumus anūkė Daiva Šlimienė. Šimtamečio dukra priduria, kad tėtis ne veltui buvo kviečiamas būti piršliu – galbūt net 15-oje vestuvių yra piršliavęs. Šios garbingos pareigos senoliui buvo patikėtos net paties Antano Sniečkaus dukterėčios sutuoktuvėse.
Padėjo saikingumas
Iš aštuonių vaikų šeimos kilęs A.Totilas su žmona užaugino dvi atžalas: be dukros Lionės, senolis turi sūnų Vladą, gyvenantį Jurbarke. Senatvėje šimtametį linksmina 5 anūkai ir 12 proanūkių.
Vyriškis – ne vienintelis ilgaamžis šeimoje. Jo žmona mirė sulaukusi 90 metų, ilgą amžių nugyveno ir motina. Tik pernai senolis palaidojo paskutinį savo brolį.
Anūkė Daiva mano, kad nugyventi tokį gražų amžių seneliui padėjo ir saikingumas. Anot moters, senelis rūkė, bet saikingai. Valgydavo irgi taip pat. Visada buvo linksmas ir labai vaišingas. Nei vaistų gerti, nei į gydytojus kreiptis jam beveik nereikėjo.
Dabar gera sveikata šimtametis jau nebegali didžiuotis. Jo ir klausa nusilpusi, ir regėjimas nebe toks, koks buvo anksčiau. Bet artimųjų meilė ir rūpestis padėjo vyriškiui sulaukti tik nedaugeliui skirto amžiaus.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Šimtojo jubiliejaus sulaukęs Antanas
Totilas už savo sveikatą sudaužė taures su jį pasveikinti atvykusiu rajono
vicemeru Vytautu Rapolu Gritėnu.
