Kartą per metus kapinėse nebelieka nė vieno užmiršto kapo, net ir labiausiai apleistus nušviečia nors simbolinė Vėlinių žvakutė. Vakar kapinėse tvino žmonių ir gėlių jūra. Kapų prižiūrėtojai pastebi: skubančiųjų atiduoti pagarbą išėjusiesiems kasmet daugėja, o amžinojo poilsio vietos puošiamos vis brangesnėmis puokštėmis, vainikais ar žvakėmis, tarsi jie atstotų tai, ko artimam žmogui nesuspėta pasakyti.
Šventės nesureikšmina
Nenutrūkstamu srautu vakar plūdo minia į didžiausias mieste amžinojo poilsio vietas – Kristaus karaliaus katedros ir Šilaičių kapines. Tūkstantinėje žmonių jūroje tvyrojo tyla – mirusiųjų ramybės nedrumstė įprastinis šurmulys.
79-erių panevėžietė Jadvyga Mideikienė dar prieš vidurdienį jau suko iš kapinių. „Pavalgysiu namie ir vėl ateisiu“, – aiškino. Ramygalos gatvėje esančias kapines moteris lanko kasdien, kartais – net po kelis kartus. Čia palaidoti jos artimiausi žmonės – dar maži mirę dukra ir sūnus. „Daugiau vaikelių nebeturėjau. Su vyru dviese esame. Bet jis sunkiai vaikšto, pas vaikus ateiti nebegali. Aš dar einu, kol kojos neša“, – susigraudinusi kalbėjo senutė. Mama pasistengia, kad ant vaikų kapų niekada neužgestų žvakelės ir nepritrūktų gėlių. „Nenešu brangių. Ne kaina svarbiausia. Kas iš to? Ant gretimo kapo 25 rožes atnešusi moteris kitą dieną nė vienos neberado?“ – kalbėjo J.Mideikienė. Jos vaikų kapo vagys taip pat neaplenkė – veikiausiai metalo pardavėjai išdrįso iš amžinojo poilsio vietos išlaužti tvorelę.
Chrizantemų puokštėmis vyro artimųjų kapus puošusi panevėžietė Audronė mirusiųjų pagerbimo dienos nesureikšmino. „Ir Visų šventųjų dieną, ir per Vėlines kapus lankome. Bet tokiam dalykui datos nėra svarbios – pas mirusiuosius einama, kai širdis traukia“, – kalbėjo ponia Audronė.
Vis dėlto, moters nuomone, kažkas per Vėlines paskutinius centus paaukoja, kad artimo žmogaus kapą papuoštų bent gėlės žiedu, o kažkam mirusiųjų pagerbimo dienos tampa pelningu verslu. „Prieš savaitę už šiek tiek didesnę puokštę mokėjome 2 litus, šiandien jau prašė šešių. Kaip turėtų būti sunku pensininkams, taupantiems iš paskutiniųjų. Brangu – vis dėlto žmonės ne šventei puokštes perka, o mirusiesiems“, – mano ponia Audronė.
Plačiau skaitykite lapkričio 2 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vakar atėjusieji pagerbti mirusiųjų žvakutes degė ir ant savo artimųjų, ir ant nepažįstamųjų kapų.
