Gero neatneša
Artėjant savivaldų ir tarybų rinkimams, Panevėžio rajono valdžia nusprendė
kartu su seniūnais padiskutuoti, koks savivaldybės rinkimų modelis jiems
priimtiniausias.
Dabar mūsų valstybėje yra įvairių nuomonių dėl naujos mišrios rinkimų
sistemos įvedimo, apie tai daug ginčijamasi. Šiuo klausimu Panevėžio rajono
savivaldybėje pranešimą skaitė žinomas Lietuvos politologas Algis Krupavičius.
Jis išsamiai išanalizavo dabartinę Lietuvos rinkimų sistemą ir supažindino su
siūlomomis galimybėmis. A.Krupavičius susirinkusiesiems tvirtino, kad pokyčiai
renkant valdžią iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvi, tačiau iš tiesų jie atneša
daugybę blogų pasekmių. Prieš imdamiesi keisti valdžios sistemą, valdininkai per
mažai dėmesio skiria prognozėms. „Ir pragaras gerais norais grįstas. Rinkimų
iniciatoriai tendencingai klysta“, – pabrėžė politologas.
Tokių nesėkmingų pavyzdžių politikos mokslų atstovas pastebėjo jau
2004-aisiais, kai konservatoriai, kovoję, kad būtų įvesta dviejų ratų taisyklė,
patyrė pralaimėjimą.
Taip pat ir dabar – diskusijas dėl mišrios rinkimų sistemos, pasak
politologo, sukėlė vasario 25-osios rinkimai. Populiarumą praradusios partijos
stengiasi rasti kuo geresnį būdą, kad į valdžią prasimuštų daugiau jos narių.
Per vėlu
Kuo mišri rinkimų sistema pranašesnė, politologui dar sunku nuspręsti. Ji
nėra iki galo apibrėžta – neaišku, kaip iš viso turėtų vykti tokie rinkimai.
„Idealios rinkimų sistemos nėra, visos turi ir trūkumų, ir privalumų“, –
pažymėjo A.Krupavičius.
Teigiama, pasak politologo, būtų tai, kad, įvedus siūlomus pakeitimus,
pirmiausia atsirastų teritorinis susiskirstymas. Kitas naudingas aspektas –
galimybė balsuoti už konkrečius kandidatus bei Seimo ir savivaldybių rinkimų
lygiagretumas. Juose rinkimų rezultatai suvienodėtų.
Dabar Seime valdo didžiosios partijos, o savivaldybėse išrenkami ir
populistinių partijų atstovai.
Nauji pokyčiai, politikos apžvalgininko nuomone, atneštų nemažai painiavos,
be to, pareikalautų dar daugiau lėšų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Politologas
pabrėžė, kad naują rinkimų sistemą būtų jau ir per vėlu įvesti – trūktų laiko
parengti visą mechanizmą. Reikėtų sukurti 780 rinkimų apygardų.
„Tikėtina, kad ir tiesioginių mero rinkimų dar nebus“, – prognozavo svečias.
Jis pažymėjo, kad galimybė Lietuvoje rinkti merus tiesiogiai 2007-aisiais
priklauso nuo politikų interesų ir valios.
Geriausia, ką dar spėtume atlikti, anot A.Krupavičiaus, tai įtvirtinti
partijoms nepriklausomus kandidatus ir įvesti elektroninį balsavimą. Reikėtų
ieškoti naujų kelių, kaip efektyviau išrinkti rajonų seniūnus. Organizuojant
tokius rinkimus, politologas svarsto galimybę labiau į juos įtraukti
bendruomenių atstovus.
Parengė rezoliuciją
Į susitikimą susirinkę rajono seniūnai ir valdininkai vangiai diskutavo
apžvalgininko pasiūlyta tema. Dauguma pritarė, kad mišri rinkimų sistema
sudarytų daug neaiškumų ir jai parengti laiko liko per mažai. Panevėžiškiai
išanalizavo dabartinę rinkimų sistemą, ją apibendrino ir įvedė keletą savo
pasiūlymų. Ši informacija buvo išsamiai surašyta ir perduota Seimo pirmininko
pavaduotojui Alfredui Pekeliūnui. Artimiausiu metu ji bus pristatyta
Seime.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr.Politologas A.Krupavičius pabrėžė, kad idealios rinkimų
sistemos negali būti, kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.
