Į užsienį ginė kreditas
Emigrantų vaikai – mūsų laikotarpio „prarastoji karta“. Kiek jų, laukiančių
iš užsienio bent Kalėdoms grįžtančių tėvų, dar tik pradedama skaičiuoti.
Juridiškai beglobiai savanorių darbo tremtinių vaikai palikti žiauriai realybei.
Jų interesus turintys ginti pedagogai, vaikų teisių apsaugos darbuotojai
netikruosius našlaičius pastebi tik jau iškilus problemoms.
Trejus metus Olandijoje su vyru dirbusi panevėžietė Rima tikina vaikų dėl
materialinės gerovės daugiau niekada nebepaliksianti.
Prieš penkerius metus į Lietuvą grįžusi pora tik dabar skaudžiai pajuto, ką
vaikams reiškė be tėvų praleisti metai.
Rima į Olandiją išvažiavo prikalbinta ten jau dirbančio sutuoktinio. Nors
moteris turėjo darbą ir Lietuvoje, tačiau užsienis viliojo galimybėmis greitai
ir nemažai užsidirbti. „Buvome paėmę kreditą namui pirkti. Norėjome kuo greičiau
jį grąžinti, be to, reikėjo įsikurti. Važiavome tikėdamiesi pagerinti savo
materialinę padėtį“, – pasakojo Rima. Vienuolikmetis sūnus buvo paliktas
močiutės globai, aštuonerių dukra – tetos. Vaikai buvo išskirti, pasak moters,
nenorint naštos dėl jų priežiūros užkrauti vienam žmogui.
Pasak N.Stakytės, giminaičių globoje augantys emigrantų vaikai – šių laikų
problema.
Anot O.Bielinskienės, mokykloje nesunku rasti liūdnų pavyzdžių, kaip be tėvų
kontrolės žlunga ir labai gabūs mokiniai, per anksti įžengę į suaugusiųjų
pasaulį.
Plačiau skaitykite spalio 19 d. „Sekundėje“.
Agnė Baltutytė
S.Kašino nuotr.Tėvų iš užsienio laukiantys vaikai
neskaičiuojami ir nepastebimi – apie juos netgi pedagogai sužino tik iškilus
problemoms.
