Amžius jaunėja
Širdies ir kraujagyslių ligos mūsų šalyje jau pasiekė epidemijos lygį – ji tapo daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną, internetinis portalas „Sveikatos sodas“ prie apskritojo stalo pakvietė medikus, valdžios atstovus ir paprastus gyventojus aptarti dabartinės situacijos Lietuvoje, kalbėta ir apie Panevėžį.
Kaip ir visoje šalyje, mūsų mieste širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmą vietą pagal sergamumą. Nors yra naujų vaistų ir technologijų, padėtis negerėja. Padidėjusiu kraujospūdžiu skundžiasi kas ketvirtas pacientas, o kraujagyslių ligos nustatomos keturiasdešimt dviem procentams visų pacientų.
Diskusijoje dalyvavusi šeimos gydytoja Violeta Talaikienė pažymėjo, kad širdies ligomis sergančiųjų amžius jaunėja. Tai tampa darbingų žmonių bėda. Aterosklerotinių sutrikimų jau turi ir vaikai.
Širdies priešai
Visų priežasčių, lemiančių širdies ligas, gydytojai išvardyti negalėjo – nėra atlikta šios srities analizė. Kaip pagrindinius sveikatos priešus jie pabrėžė stresą, alkoholį, rūkymą, netinkamą mitybą ir menką rūpinimąsi savo sveikata.
Šiandienos pasaulyje, pasak Visuomenės sveikatos centro gydytojo Alfonso Žobako, žmogus nėra garantuotas dėl rytdienos. Jį nuolat jaudina šeimyniniai ir darbo rūpesčiai. Gydytojas įsitikinęs, kad didžiausią riziką susirgti širdies ligomis turi verslininkai. Jų aktyvi veikla ir įtampa – tarsi peilis širdžiai.
Pavojų žmogaus sveikatai kelia ir besaikis alkoholio vartojimas. A.Žobakas pabrėžė, kad asmenys, geriantys kasdien, kraujagyslių ligomis suserga rečiau nei tie, kurie kartais persigeria. Tokiems alkoholio vartotojams staigūs kraujagyslių išsiplėtimai ir susiaurėjimai greitai prišaukia ligas.
Širdies ligoms įtakos turi ir netinkama mityba. Vieną iš simptomų – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje – lemia riebaus maisto vartojimas.
Gydytojai įsitikinę, kad lietuviai nemoka derinti maisto. O populiarėjančios greito valgio užkandinės ypač kenkia sveikatai. Tinkamos mitybos pagrindų, anot jų, reikia mokyti dar nuo mažens šeimoje ir mokykloje. Idealus pavyzdys – japonai. Jie mitybos pamokoms skiria daug dėmesio.
Ignoruoti nereikia
Nesirūpinimas pirmaisiais širdies sutrikimo simptomais – didžiausias sveikatos priešas. Gydytojai pyksta, kai žmonės patiki televizijos reklamuojamų vaistų nauda ir patys stengiasi išsigydyti. „Tačiau net ir įtaigiausia reklama neturi pakeisti daktaro. Nė vienas sportininkas nevartoja vitaminų ar maisto papildų, nepasitaręs su daktaru“, – pabrėžė A.Žobakas. Gydytojas paragino neignoruoti net ir menkiausių negalavimų. Pajutus juos, būtina kreiptis į medikus.
Susitikimo dalyviui Panevėžio sveikatos apsaugos skyriaus vedėjui Mindaugui Burbai susidarė įspūdis, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau rūpinasi moterys. Tik vienas ketvirtadalis besikreipiančiųjų į medikus – vyrai.
Gydytojai pabrėžė ir savo darbo indėlį. Profesionalus medikas privalo visuomenei aiškinti, kaip reikia prižiūrėti širdį. Nuolatinis kalbėjimas su pacientais apie jų problemas duoda gerų rezultatų.
Suvelta sistema
Visi diskusijos dalyviai ypač pabrėžė sveikatos sistemos įtaką kokybiškam darbui. Pasak jų, suvelta ir biurokratinė tvarka medicinoje neleidžia dirbti to, kas svarbiausia. Medikai turėtų ne popierius pildyti, o bendrauti su ligoniais ir juos gydyti.
Nevieninga gydymo sistema – didelė kliūtis šeimos gydytojams. Kai reikia lakstyti į įvairias įstaigas atlikti tyrimus, konsultuotis ir gydytis, pavargsta ne tik pacientai, bet ir medikai.
„Kai viskas bus sustatyta į savas vietas, galbūt sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažės“, – vylėsi V.Talaikienė.
Ingrida NAGROCKIENĖ
Nuotr. Panevėžyje širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmą
vietą pagal sergamumą.
