Jei kas amerikiečiui iš Klyvlendo Deividui Steirui prieš
tris mėnesius būtų pasakęs, kad galima įsimylėti internetu, vaikinas būtų
tik garsiai nusikvatojęs. Po išsiskyrimo su amerikiete drauge pažinčių puslapyje
parašęs kuklų, paprastą laišką lietuvaitei Giedrei, jis nė neįtarė, kad
užsimezgusi nauja pažintis gali tapti rimtu pretekstu stipriai plakančia širdimi
skubėti už tūkstančių kilometrų. Giedrei Deivido atradimas atrodo kaip
stebuklas. Laiminga pora negali atsidžiaugti vienas kitu, o bendraujantiesiems
internetu pataria: „Nesitikėkite per daug, bet galite tikėtis visko“.
Prisistatė kukliai
26 metų Giedrė pasakoja, kad jai tautiečiai vaikinai, po to, kai teko pagyventi Europoje, žavesio nekėlė. Tuo labiau kad tėvų skyrybos ir pavyzdžiai iš pažįstamų šeimų gyvenimo įrodė, kad Lietuvos vyrams iki europietiško sąmoningumo dar gana toli.
Anglų kalbą universitete studijavusi mergina iš vienatvės ir liūdesio sako netyčia patekusi į amerikiečių internetinį pažinčių puslapį ir nusprendusi jame užsiregistruoti. Pašnekovė neslepia sulaukusi ne vienos žinutės iš pagyvenusių užsieniečių, paprastai jau pirmajame laiške linkusių prisipažinti, kad myli, ar siūlyti kitus viliojamus dalykus.
28 metų Deivido laiškutis panevėžietei buvo kitoks: tai buvo paprasta žinutė – tarsi trumpas savęs pristatymas. Mergina atsakė tuo pačiu.
Žodis po žodžio internautai išsiaiškino, kad turi daug bendrų pomėgių, panašiai suvokia gyvenimą. Daug po Europą keliavęs ir netgi Panevėžyje anksčiau lankęsis, kurį laiką Amerikos vyriausybėje dirbęs komunikabilus klyvlendietis prisipažįsta: europietės jam visada patiko dėl didesnio išsilavinimo, protingesnio mąstymo ir, nepaneigsi, grožio. Giedrė pasirodė irgi ne prastesnė.
Su ja buvo galima gvildenti kultūrinius šalių skirtumus, kalbėtis apie politiką, pramogas, maisto gaminimą ir apskritai apie viską.
Po truputį ilgindami pokalbių, kurių metu jie ne tik girdėjo, bet ir matė vaizdo kameroje vienas kitą, laiką, bendraamžiai priėjo iki to, kad kasdien po 3-5 val. praleisdavo kalbėdamiesi. Nemažas laiko skirtumas tarp Amerikos ir Lietuvos ne trukdė, bet padėjo jaunuoliams rasti laiko po darbo bendrauti. Kartais jų mintys taip sutapdavo, kad abu tuo pačiu metu parašydavo tą patį sakinį arba užbaigdavo vienas kito mintį.
Tęsinys – kitoje serijoje
Kai Deividas nusprendė aplankyti savo draugę, jis nė kiek neabejojo, kad verta. Kadangi pats yra kelionių agentūros, organizuojančios skrydžius vyriausybių darbuotojams, vadovas, iš anksto suderino visus reikalus namuose ir išsiruošė šešiolikai dienų į Lietuvą.
„Ji puiki, nuostabi. Patinka ir tai, kad ji liekna“, – šiltai ir nuoširdžiai vertina Giedrę amerikietis. Jis sako galįs paneigti mitą, kad dauguma amerikiečių moterų yra apkūnios, nors pripažino, kad 60 procentų jų iš tikrųjų turi antsvorį. Amerikoje, pasak Deivido, yra visokių moterų, kaip ir bet kurioje šalyje, – gražių ir nelabai. Beje, kaip juokauja vaikinas, jei vidutinė amerikietė išvystų šiek tiek apkūnesnę lietuvę, pirmoji veikiausiai pamanytų, kad ši yra anoreksikė.
Daugelis pažįstamų, pamatę jaunuolius kartu, tvirtina, kad jie yra be galo panašūs. Giedrė ir Deividas pastebi abu turintys sarkastišką humoro jausmą, nevengiantys garsiai nusijuokti ir sutariantys dėl svarbiausio – abu nori rimtų santykių. Kokį bendravimo tęsinį kartu planuoja, nei vienas, nei kitas neišduoda. „Tęsinys – kitoje serijoje. Laukite jo“, – nusikvatoja vaikinas, meiliai žvilgterėjęs į savo draugę.
Apie ligą kalba garsiai
Svečias tvirtina: jo tėvai, abu dirbantys muzikos mokytojais, visiškai neprieštarauja tam, kad sūnus draugautų su kitataute. Jiems svarbiausia, kad šis būtų laimingas. Vaikinas sako nemažai laiko, kaip ir daugelis amerikiečių, paaukojęs darbui ir tik po rimtos ligos supratęs, kad taip alinti savęs negalima.
Apie tai, kad sirgo vėžiu ir vienoje geriausių savo šalies klinikų nuo jo išsigydė, Deividas kalba atvirai. Net ir Giedrei jau antrame laiške suskubo visa tai prisipažinti. Ši sako iš pradžių pamaniusi, kad naujasis pažįstamasis juokauja: jai buvo neįprasta tai girdėti, nes pas mus apie ligą dažniausiai nutylima. Dabar abu jaunuoliai nešioja geltonas apyrankes, jas platina ta pačia liga sirgusio žinomo dviratininko L.Armstrongo įkurtas fondas – Deividas simbolinį ženklą su užrašu „Livestrong“, reiškiantį „stiprus gyventi“, padovanojo ir savo merginai.
Pasiteiravus, kuo amerikietis sužavėjo lietuvę, Giedrė prisipažįsta: savo paprastumu ir panašumu į ją. Panevėžietės svečias priduria mokantis ir mėgstantis gaminti valgį, sako tvarkantis namus ir darantis viską, kuo lietuviai vyrai pasigirti, ko gero, negalėtų. Giedrės mama kandidato į būsimus žentus pačios pagamintais lietuviškais patiekalais tvirtina nenustebinusi, bet štai rūkytą kiaulės ausį vaikinui teko ragauti pirmą kartą. Nuostabą kur kas labiau nei maistas jam sukėlė pamatyti braškių, bulvių laukai, lietuvių pakvaišęs grybavimas.
Domisi tik savimi
Ispaniškai ir prancūziškai suprantantis Deividas dabar intensyviai stengiasi mokytis lietuvių kalbos. Pamoką iš pirmojo kompaktinio disko jau išmokęs vaikinas pripažįsta, kad mūsų šalies kalba nėra labai lengva. Giedrės anglų kalbos žinias jaunuolis vertina gana teigiamai, o pati panevėžietė džiaugiasi, kad pasirinktos studijos jai praverčia ne tik darbe, bet ir gyvenime.
Tuo, kad lietuvė moka angliškai, amerikietis žavisi. Jo teigimu, amerikiečiai kalbų srityje yra labiau atsilikę – jie dažniausiai moka tik angliškai ir visiškai nesidomi, kas dedasi aplinkui ar kitose šalyse. Net 60 procentų jo tautiečių, pasak Deivido, net nežino, kur yra Kanada, ir jiems tai neįdomu.
Pasakodamas apie savo šalį, pašnekovas pabrėžia: daugelis žmonių nelabai įsivaizduoja, kokios didžiulės yra Jungtinės Amerikos Valstijos. „Jei sumanytumėte važiuoti per Ameriką nuo vakarinio jos kranto Niujorko iki rytinio Los Andželo, vairuojant po 12 valandų per dieną kelionė užtruktų dvi savaites“, – tikina svečias.
Panevėžiui – tolerantiškas
Amerikoje, pasak jaunuolio, įprasta, kad žmonės dirba darbus, nieko bendro neturinčius su įgyta specialybe. Štai Deivido brolis yra baigęs sporto vadybą, o dabar vienoje iš investicinių kompanijų pardavinėja akcijas. Pats pašnekovas, baigęs radijo ir televizijos komunikacijų studijas, aštuonerius metus dirbo Vašingtono ir Klyvlendo radijuje laidų vedėju, o neseniai nusprendė kurti nuosavą verslą ir to nesigaili. Jis pripažįsta, kad Amerikoje panašaus amžiaus žmonės ne taip dažnai tampa „bosais“, tačiau kolegų yra.
Panevėžys svečiui iš užjūrio atrodo normalus miestukas, netgi kiek triukšmingesnis už panašius Amerikoje. Tik Deivido gimtojoje šalyje neįprasta, kad žmonės vaikščiotų pėsčiomis, o lietuviai tai mėgsta. „Mūsiškiai visur važiuoja ne todėl, kad labai skubėtų ar būtų užimti. Jiems tingisi pajudėti“, – išduoda tautiečių ydą amerikietis.
Dar kartą atvykti į Panevėžį vaikinas planuoja netrukus. Ar žada į svečius pasikviesti ir Giedrę, paslapties neišduoda. Kol kas pora mėgaujasi tarpusavio bendravimu, neseniai lankė žinomas Latvijos ir Lietuvos vietas. Deividą ypač sužavėjo Kryžių kalnas, jam labai patiko skristi sklandytuvu. Jaunuolis nemėgsta lyginti šalių ar miestų pagal jų išsivystymą ir nesako, kad nė už ką nenorėtų gyventi Lietuvoje. Vasarą, anot pašnekovo, būtų galima gyventi Panevėžyje, o žiemą – grįžti į Klyvlendą, nes ten šilčiau.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. iš asm. alb. Pirmo susitikimo metu Giedrė ir Deividas apvažiavo kone visą Lietuvą.
