„Žemėje pūti nėra reikalo, reikia dar ant žemės pagyventi“, – sakė šimto metų jubiliejų švenčianti panevėžiškė Marija Petravičienė. Skaidriu protu, stipria sveikata ir noru gyventi Pažagienių kaimo senolė nustebino pasveikinti atvykusius svečius iš Panevėžio rajono savivaldybės, Velžio seniūnijos ir „Sodros“ Panevėžio skyriaus.
Su susirinkusiaisiais M.Petra-vičienė beveik nebendravo. Dėl senatvės sunkiai girdinčiai močiutei sveikinimo žodžius kartojo dukra Vanda Indriulienė. Jubiliatei būrys svečių buvo netikėta, nes dukra, baimindamasi motinos jaudulio, nepranešė apie sveikinti atvyksiančiuosius. Tačiau po šios staigmenos namiškiai pastebėjo, kad močiutės nuotaika praskaidrėjo – ji liko labai patenkinta tokia pagarba.
„Darbas, darbas ir tik darbas padeda sulaukti ilgo amžiaus“, – tvirtino M.Petravičienė. Nuolat dirbdama ji užsimiršdavo ir neprisimindavo bėgančių metų – taip, pasak ilgaamžės, ir atėjo gili senatvė. Apie mirtį moteris nešneka. Besidžiaugdama gyvenimu ji nesirūpina iš anksto susipirkti įkapių, nors daugelis senolių jas turi.
Ligos M.Petravičienę kamuoti pradėjo visai neseniai, prieš šešerius metus. Tačiau ir kritinė būklė neprivertė jos kreiptis į gydytojus. Per visą gyvenimą vengusi medikų pagalbos ilgaamžė nusprendė, kad nuo senatvės jos jau niekas neišgydys, ir mirties norėtų sulaukti namuose.
Prieš 18 metų palaidojusi savo vyrą M.Petravičienė glaudžiasi pas vieną iš keturių atžalų. Tokios globos, pasak Velžio seniūnijos socialinės darbuotojos Genovaitės Stasevičienės, pavydėtų ne viena motina. Šimtametei neužtenka jėgų pačiai vaikščioti. Aplankyti močiutę mėgsta šeši mylintys anūkai ir septyni proanūkiai.
Niekur neišeinanti ilgaamžė daugiausia laiko praleidžia nerdama vąšeliu ar skaitydama knygas. Nors sunkiai girdi, bet kasdienių televizijos žinių moteris niekada nepraleidžia. Ji itin domisi šiuolaikiniu gyvenimu. Tačiau kalbėti su žmonėmis vengia. „Matyt, toks amžius, kai norisi tik su savimi gyventi“, – uždarą motinos būdą apibūdina V.Indriulienė.
Nuolat senolę prižiūrinti dukra priprato ir prie jos valdingo charakterio. Nors gana ramaus būdo, pasak V.Indriulienės, ji mėgsta pavadovauti namų šeimininkei, tad kartais tenka ir pasiginčyti.
M.Petravičienė – pamaldi moteris. Jubiliatės gimimo diena sutampa su viena iš svarbiausių katalikų švenčių – Šilinėmis. Ta proga ji ir gavo savo globėjos Marijos vardą.
Ilgaamžė dukrai pasakojo, kaip tik tikėjimas visam gyvenimui išgydė jai galvos skausmą. Ilgą kelią pėsčiomis nuėjusi iki Šiluvos, ji apsišlakstė švęstu vandeniu ir pasveiko.
M.Petravičienė baigė Krekenavos gimnaziją ir kurį laiką privačiai mokė vaikus pradžiamokslio. 1939-aisiais moteris tapo ūkininke ir prižiūrėjo 17 hektarų žemės. Kaip pasakojo dukra, senolė mylėjo žemę, rūpinosi ūkio reikalais. Prasidėjus kolektyvizacijai, ūkininkų šeimos turtas atiteko kolūkiui, į jį dirbti žemės darbų ėjo ir M.Petravičienė.
Kaip „Sekundei“ sakė „Sodros“ vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Vaiva Mockevičienė, 100 metų šiemet sulaukė penki Panevėžio rajono gyventojai, pernai jų buvo keturiolika. Sveikindama ilgaamžius šį įstaiga dovanoja jiems patalynės komplektą, šakotį ir gėlių.
Ingrida NAGROCKIENĖ
Nuotr. „Darbas, darbas ir tik darbas padeda sulaukti ilgo
amžiaus“, – tvirtino šimtametė M.Petravičienė.
