Kalba, nes skauda
Mūsų miesto pensininkai savo mieste nesijaučia saugūs. Dėl to kai kurie iš jų kaltina neišauklėtą jaunimą ir trokšta patys juos mokyti moralės. Įsitikinę, jog jiems ne tas pats, kokia karta užaugs, pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ tarybos ir jos garbės nariai penktadienį susirinko spręsti, kuo galėtų prisidėti prie aktualios šiuolaikinės problemos sprendimo.
Diskusijai šiuo klausimu senoliai pakvietė policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus, jaunuosius politikus bei buvusį miesto ir apskrities vadovą Tomą Josą.
„Mes susirinkome čia, nes mums skauda. Skauda dėl to, kad nesijaučiame saugūs, negalime ateiti ramiai pasiklausyti muzikos Laisvės aikštėje, kad valdžia nekreipia dėmesio į jaunimo auklėjimą“, – kalbėjo bendrijos pirmininko pavaduotojas Gintautas Papinigis.
Organizacijos garbės narys, buvęs Lietuvos laisvės armijos kareivis Jonas Petkevičius tvirtina, kad dabar jaunimas viešai keikiasi, girtauja, šlapinasi, kur papuola, mušasi, bet niekas nedrįsta jo sudrausminti, nes bijo. Ponas Jonas įsitikinęs, kad tokias pasekmes turime, nes tėvai per daug leido savo atžaloms, nedrįso paimti jiems beržinės rykštės ar diržo.
Siūlė papurtyti valdžią
Anot senolio, nors daug tame yra tėvų kaltės, negalima neišsakyti priekaištų ir miesto Savivaldybės Švietimo skyriui. J.Petkevičius pasakoja pats ėjęs ten ir siūlęsis pravesti mokyklose doro auklėjimo valandėles, tačiau nebuvęs įleistas. „Manęs paklausė, ar turiu pedagoginį išsilavinimą. Kadangi jo neturiu, tai ir nepriėmė. Likau nesuprastas, o tenorėjau papasakoti vaikams, kaip augau, ką veikiau, kaip kovojau. Taigi neįsivaizduoju, kaip mums rasti kitokį būdą sudrausminti jaunimą, pamokyti juos, kaip derėtų elgtis“, – klausė susirinkusiųjų žilagalvis.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 28 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. Pensininkų draugijos „Panevėžio bočiai“
aktyvas, pakvietęs į pokalbį kelių institucijų atstovus, norėjo, kad jų
nuogąstavimai dėl jaunimo auklėjimo neliktų neišgirsti.
