Daugybę kartų taisytas Alkoholio kontrolės įstatymas netrukus eilinį kartą guls prieš Seimo narių akis. Sveikatos saugotojams dėl tautos girtavimo skambinant pavojaus varpais, verslininkai ragina imtis kitokios kovos taktikos – draudimus pakeisti tautos švietimu.
Dar neatskleidžia
Iniciatyvos blaivinti tautą šį kartą imasi neseniai susikūrusi Pilietinės demokratijos partija (PDP). Jos paskelbtame pranešime „Pilietininkai už blaivią Lietuvos ateitį“ teigiama: „Alkoholizmas tapo socialine, ekonomine, demografine problema ir net šalies gėda“.
Parlamentinės PDP frakcijos seniūno pavaduotojas Henrikas Žukauskas teigė, kad politikai pirmiausia turi sutvarkyti įstatymų bazę ir taip užkirsti kelią nevaržomai alkoholio prekybai. Šis Seimo narys žadėjo pateikti ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketą, kuris „alkoholio prekybos ir vartojimo tvarką priartintų prie daugelyje Europos Sąjungos šalių esančių taisyklių“.
Tačiau politikas atsisakė įvardyti, ką konkrečiai bus siūloma įstatyme keisti. „Dar diskutuojame su įvairiomis institucijomis, medikais, gamintojais. Tiksliau pranešime rudeniop“, – kalbėjo jis. Priminęs nesulaikomai plintančio alkoholizmo padarinius: šimtus žuvusiųjų keliuose, chroniškas ligas, nelaimingus atsitikimus darbe, šeimų tragedijas, H.Žukauskas pratarė: „Sutikite, ką nors daryti reikia“.
Nesiūlo nieko nauja
Kad ką nors daryti reikia, sutinka ir Nacionalinė sveikatos taryba (NST). Ši Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija viešais pranešimais nuolat primena visuomenei apie dramatišką alkoholio vartojimo situaciją Lietuvoje. NST sekretoriato vadovas Romualdas Žekas tvirtino, kad taryba pritars tik griežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą – jokiu būdu ne liberalizuoti.
Kalbant apie alkoholio vartojimo mažinimą minimi įvairūs metodai: reklamos ribojimas ar uždraudimas, amžiaus cenzo kėlimas (svaigiuosius gėrimus parduoti asmenims nuo 21 metų – ne nuo 18-os, kaip yra dabar), baudų už įstatymo nesilaikymą griežtinimas ir pan. „Mes nesiūlome nieko nauja. Visų šių priemonių efektyvumas įrodytas moksliškai įvairiais tyrimais“, – sakė R.Žekas.
Anot jo, kitų šalių patirtis rodo, kad įvedus apribojimų alkoholio suvartojimas mažėja. NST sekretoriato vadovas papasakojo, kaip yra Švedijoje. Vieno šios šalies miestelio taryba nusprendė, kad vakarais negalima apšviesti alkoholiu prekiaujančių parduotuvių vitrinų – kad iš tolo negundytų užsukti. Kitas miestelis sugalvojo, kad parduotuvių, kuriose yra alkoholinių gėrimų, durys privalo išeiti į vidinį kiemą – ne į gatvę. „Atrodo, kas čia tokio, bet iš tiesų pirkėjų ten sumažėjo“, – kalbėjo R.Žekas.
Pasak NST atstovo, pavyzdžiui, Kanadoje prie lauke sustatytų kavinių staliukų prisėdęs alaus mėgėjas susinervins: gėrimo lauke jis nesulauks.
R.Žekas alkoholio vartojimo apribojimus palygino su draudimu rūkyti viešosiose vietose: draudimą įsivedusiose šalyse rūkančiųjų esą sumažėjo 5-7 procentais. Tad ir alkoholio apribojimai būtų veiksmingi. „Prisiminkime gorbačiovinį sausąjį įstatymą (1985 metais tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo įsakymas apriboti alkoholio prekybą ir vartojimą – red.). Statistika rodo, kad tuo metu, kai jis galiojo, sumažėjo eismo įvykių, savižudybių, mirčių, susijusių su svaigiaisiais gėrimais. Kokių efektyvumo įrodymų dar reikia?“ – klausė R.Žekas.
Suomiai geria Estijoje
Tačiau apribojimų efektyvumu netiki verslininkai. UAB „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Darius Vėželis priminė milžiniškomis alkoholio kainomis garsėjančios Suomijos pavyzdį. Šios šalies piliečiai keltais, automobiliais, slidėmis ar pėsčiomis veržiasi į Estiją, kur alkoholiniai gėrimai daug pigesni.
„Vadinasi, jei draudžia vienur – žmonės ramiai nuvyks kitur“, – sakė D.Vėželis. Tam pritarė ir R.Žekas. „Suomių tikslų Estijoje nepaneigsi. Juk žmogus – padaras, kuris siekia svaigintis. Jis kaip beždžionė: kas draudžiama, tas vilioja“, – ironiškai apibūdino jis.
Prieš kelerius metus Lietuvoje jau buvo ribojamas alkoholio pardavimo laikas. „Alitos“ atstovo teigimu, tokie bandymai atrodo juokingai. „Ateini į parduotuvę, gėrimai lentynose sukrauti, bet negali jų nusipirkti“, – kalbėjo D.Vėželis.
Pasak akcinės bendrovės „Stumbras“ atstovės spaudai Vaidos Budrienės, alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimai problemų neišsprendžia – tik sukelia naujų. Prieš kelerius metus galiojusi tvarka tik sustiprino nelegalią alkoholio rinką. Norintieji išgerti vietoj legalių gėrimų pirkdavo pilstuką, pardavinėjamą nelegalių prekeivių. Taip valstybė prarado daug pinigų, padidėjo stiprių ir dažnai nekokybiškų gėrimų vartojimas.
Įstatymus ir taisykles lietuviai moka apeiti. Skeptikai teigia, kad beviltiška bandyti riboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką: juk ketinantis svaigintis žmogus į parduotuvę užsuks pusvalandžiu anksčiau ir spės polietileninius maišus prisikrauti žvangsinčių butelių. „Bet ne visi spės. Jei koks vienas iš tūkstančio pavėluos apsipirkti – tai jau bus laimėjimas. Reikia mąstyti valstybiškai“, – nesutiko R.Žekas.
Alkoholio pardavimo laikas ribojamas kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Šioje likus keletui minučių iki 23 valandos kai kuriuose prekybos centruose nuskamba gongas, įspėjantis taurelės ar bokalo mėgėjus paskubėti su krepšiu prie kasos. Tokio reiškinio kaip visą parą dirbančių alkoholio krautuvėlių, vadinamųjų „načnykais“, Vakarų Europoje apskritai nėra. Pas mus jų – prie kiekvieno kampo.
Stipriųjų gėrimų gamintojai nepritaria ir griežtesniems reklamos apribojimams. Dabartinis Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad kasdien nuo 15 iki 22 valandos 30 minučių stipresnių nei 22 procentų koncentracijos alkoholinių gėrimų reklamos televizijoje ir radijuje būti negali. Savaitgaliais ir moksleivių atostogų metu šis laikas pailgėja – draudimas galioja nuo 8 valandos ryto. Anot V.Budrienės, nereikia išradinėti dviračio: apribojimai ir taip yra pakankami.
D.Vėželio nuomone, verčiau derėtų šviesti visuomenę apie alkoholio padauginimo žalą, imtis informacinės kampanijos. V.Budrienė irgi ragino verčiau imtis prevencinių kampanijų, skatinančių rūpintis sveikata, o ne griežtinti įstatymą, kuris ir taip yra pakankamai griežtas. „Stumbro“ atstovė tvirtino, kad verslininkai pasigenda glaudesnio ryšio su valstybinėmis institucijomis. „Iki šiol mus tik baudžia, o reikėtų bendradarbiauti“, – sakė ji.
Įvairios iniciatyvos
Mažinant girtavimą žengiama įvairių žingsnių. Šiaulių miesto savivaldybės taryba rugsėjo pirmąją paskelbė diena be alkoholio. Pirmąją mokslo metų dieną mieste bus uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tačiau šis miesto valdžios sprendimas jau susilaukė verslininkų pasipiktinimo ir net pašaipų.
Kai kuriuose šalies miestuose svarstoma galimybė apriboti alkoholio vartojimą masiniuose renginiuose. Apie tai diskutuojama Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Sostinėje jau galioja griežtesnės taisyklės.
Rengiamasi imtis veiksmų ir kovojant su girtuokliais prie vairo. Saugaus eismo komisija siūlo didinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam, taip pat mažinti leistiną alkoholio kiekį kraujyje iki 0,2 promilės vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, krovininių automobilių bei autobusų vairuotojams.
NST pateikti išankstiniai duomenys rodo, kad 2005 metais kiekvienas 15-os metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas išgėrė po 12,9 litro gryno alkoholio. Be to, nepaliaujamai didėja sergančiųjų alkoholine psichoze. 1998 metais tokių asmenų 100 tūkst. gyventojų teko 59, pernai – daugiau kaip 90.
Nesnaudžia ir mūsų kaimynai. Liepos pabaigoje paskelbta apie Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos parengtą prezidento įsako dėl kovos su alkoholizmu projektą. Jame numatyti įvairūs alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai, griežtinama administracinė atsakomybė už jo vartojimą viešosiose vietose, pirkimą ir pardavimą nepilnamečiams.
Tačiau, pavyzdžiui, Kroatijoje naminę degtinę – slivovicą – leidžiama gaminti ir pardavinėti kad ir pakelėse. Vietos gyventojai tokia proga naudojasi. Apsilankiusieji šioje Balkanų šalyje pasakoja, kad dėl tokios liberalios politikos girtų žmonių Kroatijoje nepadaugėjo – jų tikrai ne daugiau nei mūsų šalyje.
Giedrė Steikūnaitė
Nuotr. Skeptikai teigia, kad bandyti riboti alkoholinių
gėrimų pardavimo laiką beviltiška.
