Pažymėjo visus etapus
Vos prieš pusmetį iš įkalinimo įstaigos sugrįžusiam Nerijui Šulgai pasislėpti minioje neįmanoma. Aplinkiniai aštriais žvilgsniais įvertina išdekoruotą jo veidą.
Ornamentai ant 27-erių vaikino kūno ženklina nuo 12-os metų prasidėjusią kelionę po valdiškus namus: Čiobiškio specialiąją internatinę mokyklą, Nepilnamečių pataisos koloniją Kaune, galų gale – Alytaus griežtojo režimo pataisos namus. Nesaldžią patirtį turintis Nerijus apie ateitį kalba atsargiai tikindamas, kad terbos, tiurmos ir lazdos niekas negali išsižadėti.
Nerijus Šulga Panevėžyje galbūt vienintelis, išsitatuiravęs pusę veido. Aplinkinių žvilgsniai užkliūna ir už vaikino kakle paliktos moters lūpų žymės – raudono bučinio. Pirmas įspūdis – klaidingas. Bučinį paliko ne moteriški lūpų dažai, o tatuiruočių meistras, Nerijų gražinęs kalėjime. Pažymėtos ir N.Šulgos rankos, tačiau svarbiausi ženklai palikti ant nugaros: šioje kūno vietoje ištatuiruotas vėžys – Nerijaus Zodiako ženklas, ir kaliniams daug sakančios raidės OZ. „Tai – „Ozas“. Esate matę tą filmą? Bet ten viskas labai pagražinta. Realybė kalėjime daug žiauresnė“, – aiškino Nerijus.
Pradėjo nuo kelionių
Kelionę po įkalinimo įstaigas N.Šulga pradėjo tesulaukęs vos 12-os. Tuomet dar vaikas pateko į Čiobiškio specialiąją internatinę mokyklą Širvintų rajone. Vaikinas tikina perauklėti išvežtas dėl savo dažnų pabėgimų iš namų. „Negalėjau ilgai išbūti vienoje vietoje. Kažkas mane traukė lėkti. Sėsdavau į traukinį ir važiuodavau į Maskvą, Leningradą, Charkovą. Apie tėvus tada negalvojau, nors mama dėl manęs verkdavo“, – apie savo vaikystę pasakojo vaikinas. Pradėjęs vienas klajoti po pasaulį vėliau paskui save patraukė ir trejais metais jaunesnį brolį.
Čiobiškyje atsirado pirmoji tatuiruotė. Tuomet paauglys taip pats save pasiženklino su paties pasidarytu įnagiu – tarp siūlu surištų keturių degtukų įspraudęs adatą.
Po poros metų grįžęs namo Nerijus ilgai pas tėvus neužsibuvo. Toliau sekė gyvenimas Nepilnamečių pataisos kolonijoje Kaune, vos pusmetį išbuvus laisvėje – ilgi aštuoneri metai Alytaus griežtojo režimo pataisos kolonijoje. „Patekau už plėšimus. Kas buvo, tas buvo. Jau pusmetį kitaip gyvenu. Bet nežinau, kas manęs laukia. Jei dar kartą sėsiu, vadinasi, mano tokia lemtis“, – ramiai dėsto N.Šulga. Ir pažįstamų neretai jam mestelėjamas „kalinys“ vaikino nežeidžia. „Tam liežuvis žmonėms ir duotas, kad kalbėtų“, – pabrėžė Nerijus.
Pasekė M.Taisonu
Daugumą tatuiruočių pašnekovas pasidarė kalėdamas Alytuje. Tokios puošmenos tarp nuteistųjų – daugiau nei mada. Žmogus be tatuiruotės ten sunkiai įsivaizduojamas.
Anot N.Šulgos, iš 100 gal tik vienas kalinys jos nepasidaręs. Nors tokiu būdu puoštis kalėjime griežtai draudžiama, tačiau tatuiruotės plinta nesustabdomai. Pašnekovo teigimu, iš maždaug 2000 įkalintųjų tatuiruodavo tik trys. Magnetofono varikliukas, tušinukas ir gitaros styga – žymę ant kūno paliekančio savadirbio prietaiso dalys. „Valdžia to neleidžia. Pagavę 15 parų izoliatoriuje baudžia abu: ir tatuiruotoją, ir tatuiruojamąjį. Bet izoliatoriuje nėra blogai – guli lovoje ir nieko neveiki“, – kalbėjo N.Šulga. Pasak jo, tatuiruotės atsirasdavo ne spontaniškai: pasidarytoji po kurio laiko nebepatikdavo, toliau būdavo gražinama ir didinama. Tik ant veido esančioji taip ir liko niekada nekeista. Ją N.Šulga pasidarė nusižiūrėjęs į garsųjį boksininką Maiką Taisoną.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 11 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. N.Šulga tatuiruotę ant veido pasidarė
sekdamas boksininko M.Taisono pavyzdžiu.
