Jau daug metų su Panevėžio rajonu bendradarbiaujančios
Latvijos Limbažių savivaldybės kvietimu miesto 734 metinių šventėje praėjusį
savaitgalį lankėsi mūsų rajono delegacija. Kartu su vicemeru Vytautu Rapolu
Gritėnu joje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Eugenijus Lunskis, Investicijų ir užsienio skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė,
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus bei Miežiškių
kultūros centro armonikininkės. Mūsų rajono valdžia turėjo progą stebėti, kaip
latviai moka linksmintis be alkoholio, taip pat sužinoti, kuo mūsų kaimynams
svarbus legendinis vokiečių pasakotojas ir melagis baronas Miunhauzenas. Ar
smagiai pasisvečiavo Latvijoje, „Sekundė“ teiravosi vicemero V.R.Gritėno.
– Kaip patiko viešnagė?
– Ji buvo puiki. Pamatėme daug įdomių dalykų, aukšto lygio kultūrinių renginių, kuriuose buvo linksminamasi beveik be alkoholio. Buvome taip šiltai priimti, kad mūsų neišleido iki pat šventės paskutinio akcento – fejerverkų. Užtat į namus lengvuoju automobiliu, kurį vairavo E.Lunskis, išvykome po vidurnakčio ir grįžome tik 6 valandą. Nei automobilis sugedo, nei apvirtome, nei pasigėrėme – taigi galima sakyti, kad šventė baigėsi laimingai.
– Sakote, nebuvo alkoholio. Negi ten ir jūsų nevaišino, ir juo neprekiavo?
– Taip, latviai alumi mūsų nevaišino. O ir šio gėrimo kioskas, pastebėjome, buvo pastatytas gana nuošalioje vietoje, aplinkui matėsi daugiausia mineralinį vandenį geriantis jaunimas. Tiesa, alaus paragauti vis dėlto teko, nes juo pavaišino lietuvis iš Uliūnų, atvykęs į ten vykusią medžiotojų šventę, kur kepė stirnienos šašlykus.
– Limbažių miesto gimtadienyje buvo minimas baronas Miunhauzenas. Kuo čia dėta miesto šventė ir šis personažas? Gal ir jums Latvijoje teko meluoti, kaip tam garsiam herojui?
– Ne, meluoti mums neteko. O Miunhauzeno vardas Limbažiams reikšmingas tuo, kad, kaip pasakoja latviai, tikrai gyvenęs vokietis Miunhauzenas buvo vedęs baronaitę ir bažnytinį santuokos palaiminimą gavo būtent šiame mieste. Jau seniai Limbažių savivaldybėje buvo įkurtas Barono Miunhauzeno muziejus. Po to, kai jis sudegė, verslininkai nupirko seną dvarą, jį restauravo ir atkūrė tą muziejų. Jo eksponatai liko išsaugoti pirmame dvaro aukšte. Antro aukšto dvaro patalpose yra įkurtas Vaškinių figūrų muziejus, jame mums irgi teko lankytis. Be kita ko, latviai turi Miunhauzeno vardu pavadintą gėrimą, yra sukūrę suvenyrų šiam asmeniui atminti.
– Kokius renginius jums teko stebėti?
– Matėme, kaip sakiau, medžiotojų šventę, senų automobilių parodą, senoviniais apdarais pasipuošusių merginų ir riterių paradą, saviveiklininkų pasirodymus. Labai sužavėjo aukšto lygio vakaronė, ją vedė geras didžėjus. Beje, gražiai pasirodė ir mūsų armonikininkės iš Miežiškių. Stebėjome šventę ir svarstėme, ar kai kuriomis idėjomis nenorėtų pasinaudoti ir mūsų rajono kultūros darbuotojai.
– Ką galite papasakoti apie Limbažių savivaldybę?
– Limbažiai – tai miestas netoli Estijos sienos, turintis apie 8 tūkstančių gyventojų. Savivaldybės teritorija – beveik tokia pat kaip ir mūsų rajono, tik ją sudaro ne seniūnijos, bet valsčiai. Jų yra 16. Valsčiai turi viršaičius, jie atstovauja rajono Tarybai. Su Limbažiais mūsų rajoną gražūs santykiai ir bendradarbiavimas sieja jau daug metų.
– Su kuo dar bendradarbiauja Panevėžio rajonas?
– Draugaujame su Lenkijos Torūnės pavietu – keičiamės vaikų delegacijomis. Mokytojai ir jaunieji ūkininkai patirtimi dalijasi su olandais. Su jais tikimės vykdyti tęstinį projektą. Buvom užmezgę ryšius su norvegais, bet pasikeitus valdžiai ten, jie nutrūko. Žinome, kad norvegai ir estai turėtų atvažiuoti į Panevėžį, tad galbūt pavyks su jais vėl užmegzti draugiškus ryšius.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. iš Savivald. arch. Vasariškai pasipuošusi
Panevėžio rajono delegacija (kairėje) Limbažiuose stebėjo, kaip vyksta miesto
gimtadienio šventė.
