Panevėžyje burbulų niekas nepučia

Išsiskiria Vilnius

Pastaraisiais metais nekilnojamasis turtas ir žemė gerokai pabrango. Tai verčia prabilti apie naują reiškinį – nekilnojamojo turto kainų burbulą.

Dažniausiai apie tai kalbantys Vilniaus specialistai nejučia įperša mintį, kad šis kainų burbulas pučiamas visoje šalyje.

Tačiau sostinėje naujų statinių kyla daugiausia – bene 90 procentų, tad akivaizdu, iš kur atsiranda tas burbulas.

Iš dalies šis procesas vyksta Klaipėdoje, dar mažiau – Kaune.

Kainų burbulas formuojasi ten, kur vykdoma daugiausia statybų. Vilnius, kaip sostinė, kurioje reziduoja užsienio šalių ambasados, įsikūrusios visos šalies valdžios institucijos, ir yra patraukliausias investuotojams.

Beje, Lietuvoje veikiantys investiciniai fondai nurodo, kad, ypač Vilniuje, investuoja ir privatūs asmenys – daugiausia iš Anglijos, Airijos, Danijos, Skandinavijos šalių. Jie sostinėje perka butus, kitą nekilnojamąjį turtą ir laukia jo brangimo, o paskui parduoda.

Vilniuje esantį kainų burbulą parodo nekilnojamojo turto pasiūlos nebuvimas ir perpardavinėtojai – jie dirbtinai sukuria deficitą. Dėl šios priežasties statybinės organizacijos pačios butus pabrangino 10-15 procentų, tačiau tai tariamų investuotojų neatbaidė. Dėl didėjančių nekilnojamojo turtų kainų pabrango ir žemės sklypai. Už juos reikia mokėti apie 25-30 procentų viso būsto kainos.

Naują daugiabutį Skaistakalnio parko pašonėje pastačiusios „Telegausos“ bendrovės vadovas Darius Slavinskas pritarė, kad Panevėžyje nauji daugiabučiai tik pradedami statyti, todėl kainų burbulo nėra ir negali būti. Pasak jo, šiuo metu kvadratinio metro statybos savikaina, be žemės ir infrastruktūros sutvarkymo, yra apie 2,5-2,7 tūkstančio litų, samdant rimtą, atestuotą statybinę organizaciją. Prie statybos savikainos pridėjus infrastruktūros sutvarkymo išlaidas ir žemės kainą (Panevėžyje aras žemės jau kainuoja 25-35 tūkstančius litų), buto kvadratinio metro su 90 procentų apdaila savikaina išauga iki 3,4-3,5 tūkstančio litų. Todėl natūralu, kad statančioji organizacija ar investuotojas, norėdamas gauti šiek tiek pelno, už kvadratinį metrą gali prašyti iki 4 tūkstančių litų. Beje, statybos darbų savikainą labai didina išaugę statybininkų atlyginimai. Savikainą būtų galima mažinti medžiagų sąskaita, tačiau nuo to nukentėtų kokybė.

Pasak D.Slavinsko, naujos kainos ieškančiųjų būsto naujuose daugiabučiuose neatbaido. „Sekundėje“ paskelbus apie butų naujame daugiabutyje prie Skaistakalnio pardavimą, per pirmą savaitę buvo nupirkta trečdalis butų.

Pati statyba – medžiagos ir darbas – panašiai kainuoja visoje šalyje. Tačiau Vilniuje netoli Tauro kalno pastatytame daugiabutyje už kvadratinį metrą buvo prašoma 18 tūkstančių litų, o Antakalnyje – 12 tūkstančių litų už kvadratą. Vilniaus pakraščiuose galima įsigyti butą, kurio kvadratinis metras kainuoja 3550-3800 litų, tačiau šių namų lauko sienos statomos iš gipskartonio plokščių. Be to, nereikia pamiršti, kad norint nuvažiuoti iki centro gali neužtekti ir valandos. Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos kosminių aukštumų nesiekia, tačiau ir čia naujos statybos kvadratinis metras kainuoja 5-8 tūkstančius litų.

Naujo daugiabučio statybą finansavusio „Sampo“ banko Panevėžio filialo valdytojas Darius Plikonis reziumuodamas šiandienos tendencijas tikino, kad tai palankiausias metas pirkti butus naujos statybos namuose, nes jų kainos tik kils. „Dabar naujos statybos namuose parduodamo kvadratinio metro kaina gal tik atrodo gąsdinanti, tačiau ji yra reali. Kvadratinio metro statybinė savikaina, priklausomai nuo to, kur statomas namas, yra 2500 litų ir daugiau, o įvertinus apdailą, suteikiamų paslaugų paketą ji kyla iki 3000-3200 litų“, – pasakojo bankininkas. Anot naujų namų statybas finansavusio banko valdytojo, jam jau teko susidurti su situacija, kuomet sumanę naujo daugiabučio statybą Panevėžyje, statybininkai atsisakė tos minties, nes vieno kvadratinio metro savikaina jiems pasirodė pernelyg didelė ir jie nesitikėjo parduoti butų už didesnę nei pusketvirto tūkstančio litų už kvadratinį metrą kainą. Tiesa, nors Panevėžyje daugiabučių namų statyba tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau jaučiami pokyčiai šioje rinkoje, vos pastačius pirmąjį daugiabutį, tokia galimybe pradėta domėtis plačiau, jau perkamos žemės ir planuojamos naujos statybos.

Bankininkas siūlo, jei žmogus jau apsisprendė, kad jis nori gyventi ne privačiame name, o bute nori saugumo, geros ir gražios vietos, mažų komunalinių išlaidų – dabar pats metas įsigyti tokį būstą, nes vėliau jie brangs. Bankininkas taip pat tvirtino, kad panevėžiečiai nesnaudžia ir nelaukia galimo kainų kritimo, Dariaus Plikonio vadovaujamam bankui jau teko kredituoti asmenis, perkančius butus naujos statybos daugiabutyje.

Nepriklausomų turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Valdas Beinoris sakė jokio nekilnojamojo turto kainų burbulo bent Panevėžyje nematantis. Anot jo, natūralu, kad nekilnojamasis turtas pabrango, nes išaugo statybų savikaina. Tačiau tai atsitiko ne tik Panevėžyje, bet ir mažesniuose miesteliuose. Pasak V.Beinorio, Panevėžyje nauji daugiabučiai tik pradėti statyti ir žmonės pradeda priprasti prie naujų kainų.

Turto vertintojų vadovo V.Beinorio teigimu, būsto ar buto kainą lemia vieta, infrastruktūros įrengimas, esami tinklai, namo dydis. Kuo namas didesnis, tuo jame esantys butai pigesni, kuo namas mažesnis – brangesni. Skyriaus vadovas buvo įsitikinęs, kad labai greitai pigiausio buto daugiabutyje kvadratinis metras kainuos ne mažiau kaip 3,5 tūkstančio litų, o arčiau centro – 4-4,5 tūkstančio litų. V.Beinoris atkreipė dėmesį, kad jau dabar panašiai mokama už suremontuotus butus Laisvės aikštėje ar Kranto gatvėje. Būsto (ypač naujo) kainą nemažai lemia ir žemės vertė. Anot jo, jau dabar aras žemės miesto centre kainuoja 40-50 tūkstančių litų ir net daugiau. Tik Panevėžio pakraščiuose dar galima įsigyti žemės po 15-20 tūkstančių litų už arą. Ji ir toliau brangs, nes, pasak V.Beinorio, laisvos žemės mieste yra labai mažai.

Nekilnojamojo turto agentūros „LNT“ vadovas Giedrius Šakėnas taip pat prognozavo, jog naujos statybos namų butų kainos tik kils, nes šiuo metu parduodami butai pigūs vien todėl, kad tai pirmieji bandymai parduoti naujus butus. Ateities statybininkai kylant statybinių medžiagų ir darbo jėgos kainai tik brangins parduodamus plotus. Tad ateityje taps neįmanoma butą įsigyti už kainą, prilygstančią savikainai. O ir senos statybos namuose įrengtų butų kainos liks stabilios, nebekris. O norintys įsigyti gerai įrengtą, puikiai suremontuotą butą už kvadratinį metrą mokėtų beveik tris tūkstančius litų. Tačiau mažai atsiranda norinčių investuoti nemenkus pinigus į senas namo sienas triukšmingame name, kurio kieme retai rasi vietą automobiliui statyti. Anot nekilnojamojo turto agentūros vadovo, žmogus, investuojantis didelius pinigus į savo nekilnojamąjį turtą, nori visko: ir vietos automobiliui, ir saugios aplinkos bei tvarkingos bendro naudojimo laiptinės, kiemo, ir netriukšmingų kaimynų bei vietos vaikams žaisti.

Neseniai Panevėžyje filialo duris atvėrusio „Sampo“ banko vadovas Darius Plikonis tvirtino pastebintis miesto augimo tendencijas, jis tvirtino tikintis, jog miestas augs, jame daugės žmonių ir jiems ne tik reikės vietos gyventi, kylant pragyvenimo lygiui miestiečiai ieškos gerų sąlygų sau ir savo vaikams, saugios ir gražios aplinkos savo šeimai.