Dvejų metukų gimtadienį rugpjūtį švęsiančios Karinos Samokišinos ateitis priklauso nuo Lietuvos žmonių malonės. Mažoji naujamiestietė turi vienintelę galimybę dar išgirsti garsų pasaulį, tačiau ja kol kas negali pasinaudoti: už klausos implantą tėvams reikia primokėti keliolika tūkstančių litų. Jauna šeima per trumpą laiką tiek sutaupyti nepajėgi.
Progreso nepasiekė
Karina negirdi nuo gimimo. Dabar mergaitė dėl gilaus neurosensorinio klausos pažeidimo sugeba šiek tiek reaguoti tik į labai stiprų garsą. Ji nekalba, o kai nori eiti į lauką, supurškia lūpytėmis, kai prašo uždėti kepurę – paploja ranka per galvytę. Jos keturmečiam broliukui Ryčiui pasisekė kiek labiau – jis turi mažesnę negalią ir su klausos aparatu visai neblogai girdi.
Mažylių mama Kristina Samokišina, iš pradžių buvusi ištikta šoko dėl likimo jų šeimai skirtų išbandymų, sako jau susigyvenusi su bėdomis, tačiau nepraradusi vilties padaryti dukrelę laimingesnę.
Matydama, kad sūnui girdėti padeda klausos aparatas, mama tokį parūpino ir Karinai. Po kurio laiko Kauno medicinos universiteto (KMU) Ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų klinikos kochlearinės implantacijos gydytojų grupė, susipažinusi su mergaitės ligos istorija, padarė išvadą, kad su įdėtu tokiu pat kaip brolio klausos aparatu klausymosi progreso Karina nepasiekė. Naujamiestietės tėvams medikai pasiūlė vienintelę išeitį – klausą mergaitei dovanoti įdedant šiuolaikišką, vadinamąjį kochlearinį klausos implantą. Jis kainuoja 56 tūkstančius 100 litų.
Pagalbos neišprašė
Didžiąją implanto kainos dalį – beveik 39 tūkst. Lt – kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Tačiau pacientės tėvams patiems reikia pridėti 17 tūkst. litų. Jei šią sumą jie būtų turėję, mažylė būtų buvusi operuota jau gegužės mėnesį. Gydytojai pažymi, kad Samokišinai turi labai stiprią motyvaciją dėl galimos operacijos, pooperacinio laikotarpio ir ilgalaikės pedagoginės reabilitacijos, bet šeimai trūksta vieno – pinigų. Iki rudens, pasak K.Samokišinos, maždaug 3 tūkst. litų iš pinigų, gaunamų dėl vaikų negalios, sutaupyti pavyks, tačiau likusios sumos mama teigia nežinanti kaip gauti. Todėl ir ryžosi išbandyti visus įmanomus kelius tam, kad Karina būtų operuojama.
Jauna moteris sako kreipusis pagalbos į įvairius fondus, verslininkus, televiziją, bet padėti niekas nepasiūlė.
Gydytojai Kristiną informavo: norint, kad vaikas pasiektų geriausių rezultatų, implantą reikia įdėti mažyliui iki pustrečių metų. Kitaip naudos, moters tvirtinimu, gali būti mažiau.
Pabeldus neatsigręžė
Abu Karinos tėvai – sveiki žmonės. K.Samokišina nežino, kad jų giminėje kas nors būtų turėjęs klausos negalią, išskyrus kiek anksčiau už jos vaikus gimusią pusseserės dukrą. Tačiau medikai, anot moters, linkę spėti, kad negalia paveldėta būtent iš kažkurios giminės kartos.
Kai gimė Rytis, pašnekovė beveik dvejus metus nežinojo, kad jis turi klausos negalią, nors įtarimų kėlė ilgokas jo nešnekėjimas ir retesnis reagavimas į viską. Kai nuogąstavimais moteris pasidalindavo su artimaisiais, pažįstamais, daugelis ją ramino, aiškino, kad berniukams įprasta vėliau kalbėti. Akys tėvams atsivėrė tik tada, kai kartą mama garsiai kumščiu pabeldė į langą, kad Rytį pakviestų, o šis nė galvos žaisdamas nepakėlė. Skubiai apie tai papasakojus gydytojai, vaikas buvo pasiųstas į Kauno klinikas.
Ir štai jau metai, kaip R.Samoki-šinas vaikšto su kompaktišku klausos aparatu, kaip šeimoje vadinama, „auskariukais“. Mama džiaugiasi, kad sūnus iš karto pasikeitė: po truputį vis daugiau ėmė kalbėti, bendrauti su vaikais, o klausos aparatą priėmė be jokių problemų. Iki šiol mažasis lankė Naujamiesčio lopšelį-darželį, bet nuo rudens kartu su sesute tėvai jį ketina leisti ugdytis mieste – lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“, kurį lanko daugiau vaikų, turinčių klausos sutrikimų.
Bėdos – viena po kitos
Kai K.Samokišina laukėsi Karinos, prisimena, jog gydytoja, jai paklausus echoskopuojant, kas turėtų gimti, perspėjo, kad galvotų tik apie vaikelio sveikatą. Tada medikai pastebėjo pakitimus vaiko galvoje. Per laikotarpį, kol Karina gimė, naujamiestietė susitaikė su tuo, kad mažylė bus ne visai sveika, bet jai gimus baimė ėmė sklaidytis: vaikas augo, vystėsi normaliai. Ir tik apie penktą mėnesį tėvai pastebėjo, kad dukra nereaguoja į garsus: nesvarbu, ar muzikinis centras visu garsu grotų, ar kas būgnais čia pat muštų – mažylė pūsdavo sau į akį kuo ramiausiai.
Kaip tik tada vyras, anot Kristinos, ir pajuto, kad dukrai gali būti tokia pat negalia kaip sūnui. Apsilankymas Kaune, tyrimai parodė, kad Karinai – dar liūdnesnė diagnozė nei buvo Ryčiui, todėl gydytojų pasiūlyta išeitis tėvus labai sudomino. Kai paaiškėjo, kad mergaitės organizmas gali priimti implantą, nuspręsta nebedelsti, o ieškoti pagalbos.
„Keliolika tūkstančių mums – neįkandama suma. Jei būtumėme žinoję, kad taip viskas susiklostys, būtumėme neleidę pinigų namo remontui, anksčiau pradėję taupyti. Vyras dirba tik už minimalų atlyginimą, aš auginu vaikus, todėl pragyventi nelengva“, – „Sekundei” guodėsi K.Samokišina. Moteris sakė nesanti prietaringa, bet nedaug trūksta, kad prietarais imtų tikėti po to, kai šeimą viena po kitos ėmė pulti nelaimės: vaikų bėdos, prieš dvejus metus ūkiniame pastate kilęs gaisras.
„Juokai juokais, bet gal čia netyčia mano sudaužytas veidrodis kaltas. Sakoma, kad taip atsitikus septynerius metus po to puola bėdos“, – nerimauja pašnekovė.
Gauna pamatus
KMU ANG klinikos docento Vytenio Kindurio, laikinai einančio klinikos vadovo pareigas, teigimu, kad kochlearinė implantacija gali mergaitei padėti, neabejojama, tačiau viskas priklausys nuo svarbiausio – nelengvo vaiko reabilitacinio periodo. Anot daktaro, reikia įsivaizduoti, jog pakeičiama „detalė“ ir ją reikia priversti prisiderinti prie organizmo. Su vaiku reikia dirbti tiek, kiek moteriai su treniruokliu, norint numesti svorio.
„Kitaip tariant, vaikas po implantavimo gaus klausos pamatus, bet girdėjimo rūmą ant jų turės pastatyti pats“, – sakė docentas.
Bendrovės „Biomedika“ techninio centro surdopedagogės Neringos Ivoškienės tvirtinimu, Lietuvoje iš viso yra atliktos 76 kochlearinės implantacijos operacijos. Specialistė sako dirbanti su 50 vaikų, turinčių klausos negalią, ir iš patirties žinanti, kad būna atvejų, kai paprasti klausos aparatai žmogui nepadeda, o į ausies sraigę įdedamas kochlearinis implantas, sąveikaujantis su išorėje esamu kišeniniu arba užausiniu kalbos procesoriumi, užtikrina galimybę girdėti. Vaikas pats pradeda natūraliai orientuotis, koks yra garsas, iš kur jis sklinda. Nors implantas su kišeniniu procesoriumi, anot surdopedagogės, yra pigesnis, dauguma tėvų renkasi vaikui patogesnį – su užausiniu procesoriumi. Bet už didesnį komfortą daugiau reikia ir primokėti. N.Ivoškienė sakė gerai žinanti Karinos atvejį ir mano, kad jos tėvų norimas pasirinkimas yra teisingas.
Praktika pasiteisina
Klausos implantą prieš trejus metus savo dabar jau dešimtmetei dukrai pasiryžo dėti ir panevėžietė Sonata Lukošienė. Nuo gimimo kurčiai mergaitei paprastas klausos aparatas irgi nepadėjo, o štai operacija mama labai džiaugiasi. Tiesa, ji buvo daryta ne Lietuvoje – Barselonoje, nes ten šeima gavo finansavimą. Anksčiau gestais su aplinkiniais bendraudavusi S.Lukošienės dukra po implantacijos gana greitai pradėjo atsiliepti šaukiama, mokėsi kalbėti. Tik reabilitacinis procesas buvo gerokai ilgesnis, nei jis gali užtrukti mažesniam vaikui.
KMU yra sąskaita, į kurią galima pervesti lėšas konkrečiam remiamam ligoniui. Tokiu būdu prašyti pagalbos dėl dukros gerovės visų šalies gyventojų pasiryžo ir Samokišinai. Jie tiki, kad žmonių širdingumas gali suteikti jų mažylei galimybę turėti visavertį gyvenimą, apsaugoti ją nuo didelių problemų bendraujant su bendraamžiais.
Norintieji paaukoti pinigų Karinos operacijai, juos turėtų pervesti:
AB Vilniaus bankas,
banko kodas 70440
A. s. LT937044060003369271
VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos
Įmonės kodas 135163499
Mokėjimo paskirtis:
Kochlearinės implantacijos programa. Būtina nurodyti remiamo paciento vardą, pavardę, gimimo datą ir adresą (Karina Samokišina, 2004 08 30, Panevėžio rajonas, Naujamiestis).
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
H.Kudirkos nuotr. Mažoji Karina kol kas broliui gali
tik pavydėti galimybės girdėti jį supančio pasaulio garsus. Mergaitės ateitis
priklausys nuo gerų žmonių aukos.
