Pumpuos gręžinių vandenį
Prie „Ekrano“ gamyklos esanti Nevėžio užtvanka gali būti papildoma geriamu giluminių gręžinių vandeniu. Tokį sprendimą priėmė vakar posėdžiavęs miesto Ekstremalių situacijų valdymo centras. Jau rytoj Tarybos kolegijai bus pateiktas prašymas, Nevėžio užtvankos vandens lygiui pasiekus kritinę ribą, leisti ją papildyti geriamu vandeniu.
Ekstremalių situacijų valdymo centro pasitarime, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka, Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Augustinaitė, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, „Panevėžio gatvių“ bendrovės vyriausiasis inžinierius Jonas Lauraitis, konstatuota, kad Nevėžyje ir jo užtvankoje vanduo toliau slūgsta.
Gelbstint upę pakeliami užtvankos skydai ir kasdien nuleidžiama po 1 centimetrą užtvankos vandens. Dabar užtvanka jau „suplonėjusi“ 31 centimetru. Jei sausra ir toliau užsitęs iki kritinės ribos, likusieji 29 centimetrai vandens bus nuleisti trumpiau nei per mėnesį.
Siurblinė nebegelbės
Pasak V.Kartanaitės, senkantis Nevėžis yra didelė miesto problema. Jos teigimu, ir anksčiau upė nusekdavo iki kritinės ribos, bet dar nė karto jos neteko papildyti giluminių gręžinių vandeniu. Vedėja sakė, kad anksčiau, kol dirbo „Ekrano“ gamykla, kritinė riba būdavo fiksuojama tada, kai užtvankos vandens lygis nukrisdavo 50 centimetrų, o dabar jis yra 60 centimetrų. V.Kartanaitė pabrėžė, kad užsitęsus sausrai kritinė riba gali būti pasiekta per porą savaičių. Tuomet ir tektų užtvanką papildyti giluminių gręžinių vandeniu.
Pasiteiravus, kodėl atsisakoma Kavarsko siurblinės paslaugų, nes anksčiau į Nevėžį vanduo būdavo pumpuojamas iš Šventosios, V.Kartanaitė pabrėžė, kad Kavarsko siurblinė privatizuota. Nors vandens perpumpavimas brangiai kainuoja, tačiau nėra efektyvus: tik maža vandens dalis pasiekdavo Panevėžį. Be to, papildyti vienas upes kitų sąskaita draudžia Europos Sąjungos aplinkos apsaugos direktyvos.
Užtvankos nenumatyta reguliuoti
V.Matkevičiaus teigimu, sausrai tęsiantis nuspręsta nebelaukti ir visais reikalingais leidimais pasirūpinti iš anksto. Anot jo, Nevėžio užtvankos papildymas giluminių gręžinių vandeniu Savivaldybei gali kainuoti apie 20 tūkstančių litų. Jei gausiau palytų, veikiausiai šios kraštutinės priemonės griebtis nereikėtų.
„Panevėžio gatvių“ bendrovės specialistas J.Lauraitis „Sekundei“ pabrėžė, kad 1980 metais pastatyta užtvanka buvo skirta „Ekrano“ gamyklos poreikiams tenkinti ir pavasarinio polaidžio vandeniui nuleisti. Iš esmės užtvanka nėra reguliuojama. J.Lauraičio teigimu, esant normaliam vandens lygiui ir užtvankos skydus pakėlus 1 centimetru, per parą nuteka 30240 kubinių metrų vandens. Užtvankai senkant, mažėja ir nutekančio vandens. Specialistas teigė, kad situacija dar nėra labai bloga: aplinkosaugininkai nurodė, jog užtvankos vandenyje deguonies yra du kartus daugiau, nei reikia žuvims.
Gintautas SUBAČIUS
