Pirmieji signalai – prieš šventes
Iš miesto žmones genantis nežmoniškas karštis kelia siaubą rajono ūkininkams ir daugeliui kaimų gyventojų. Net ir vyresnieji nelabai prisimena, kad panaši oro temperatūra kada nors būtų laikiusis ilgiau kaip savaitę.
Kaimiečius į neviltį varo senkantys šuliniai, džiūstantys daržai ir pievos, nuo sausros žūvantis javų, kitų augalų derlius. Labiausiai kaimo žmonėms gaila nuo karščio svyruojančių ir net krentančių gyvulių, jiems sausa vasara atginė tikrą badą.
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrių pirmieji signalai apie tai, kad ūkiai jau ėmė stokoti pašarų gyvuliams, pasiekė dar prieš savaitgalio šventes. Pagalbos signalą į skyrių jau pasiuntė Jotainių, Smilgių, Berčiūnų žemės ūkio bendrovės. Jo vedėjas Vytautas Kriaučiūnas tvirtina kalbėjęsis su Žemės ūkio ministerijos atstovais apie tai, kad ganyklose nebelikus žolės, ūkiams teks pašarui pradėti naudoti pasėlius – silosui skirtus ankštinius ir grūdinius mišinius. Prašymų dėl sausros padarytų nuostolių atlyginimo Žemės ūkio skyrius dar nerenka ir neprognozuoja, kaip bus tai padaryta, tačiau spėja, kad nukentėjusiųjų nuo šios vasaros oro bus daugiau nei prieš ketverius metus.
V.Kriaučiūno teigimu, kiekviena ekstremali situacija priverčia ūkininkus pagalvoti, kaip nuo jos būtų galima apsisaugoti ateityje. Galbūt gali tekti laistyti pievas, auginti ištvermingesnes kultūras, tokias kaip liucerna. Atradę tinkamą dirvožemį šiai kultūrai, auginusieji liucerną anksčiau, anot skyriaus vadovo, sukaupdavo dar ir rezervinių pašarų.
Dabartinę padėtį Žemės ūkio skyriaus vedėjas apibūdina kaip labai sudėtingą. Dėl drėgmės trūkumo pasikeitė iki šiol gražiai atrodžiusių rapsų būklė, nustojo augti kitos kultūros. Oras yra nepalankus ir augalų apsaugos priemonėms naudoti.
Tinkamos tik marinuoti
Daržams laistyti, bijodami, kad neišsektų šuliniai, kaimiečiai vandenį vežasi iš kūdrų, tvenkinių, bet ir šie, jei nepasirodys lietus, greitu laiku gali tapti seklūs „varlininkai“. Vasarą kaimo sodyboje Smilgiuose praleidžiantys panevėžiečiai Ganiprauskai iš ryto su 40 litrų talpos bidonu, pakrautu į ratukus, bent 15 kartų kasdien vandenį laistymui vežasi iš netoliese esančios kūdros. Laisto vakarais.
„Jei laistytume iš šulinio, kaipmat vanduo baigtųsi. Nors paprastai jo nestokojame, bet dabar jis gerokai žemiau, nei būdavo. Laistom tik agurkus, pomidorus, braškes – kur čia visus daržus, kai taip karšta, prilaistysi“, – „Sekundei“ tvirtino Julijona Ganiprauskienė.
Savo karvei gerti į pievą Irena Ėringienė dviračiu sako vežanti tris kartus per dieną. Tik kad pievos ganykla, pasak moters, jau nebegali vadinti: žolė išdegusi, jokio atolo nėra. Dėl šios sausros pašnekovė į namus teigia parvežusi daug mažiau šieno, todėl karvės kitąmet ketina nebelaikyti.
Plačiau skaitykite liepos 11 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Rapsų plotai, kaip mano ŽŪB „Smilgiai“ vyriausiasis agronomas J.Kavoliūnas, vietomis visiškai išdegę, o žiedynai – sudžiūvę.
