Vokietija nepriekaištingai pasirengė Pasaulio futbolo
čempionatui. Šios šakos žvaigždės demonstruoja įspūdingą žaidimą ir muša reto
grožio įvarčius. Atėjus lemiamam planetos pirmenybių etapui, ko gera, lieka
konstatuoti: silpniausia čempionato dalis šįsyk yra teisėjai.
Neišlaikė net S.Blatteris
Arbitrų kritikuoti negalima. Tarptautinė futbolo asociacijų federacija daugelį metų laikosi šios taisyklės. Futbolininkai ar treneriai, po rungtynių viešai užsipuolę teisėjus, dažnai yra baudžiami diskvalifikacija arba piniginėmis baudomis. Kartais komandų atstovai nuoskaudas nutyli ir patys, nenorėdami ateityje nukentėti dėl savo konfliktų su teisėjų klanu.
Todėl faktas, kad pats FIFA prezidentas Seppas Blatteris šiose pirmenybėse net du kartus svaidė žaibus į arbitrus, negali nekelti nuostabos. FIFA vadovo rūstybės pirmiausia nusipelnė anglas Grahamas Pollas ir jo brigada, teisėjavusi pirmo etapo rungtynėms, kuriose žaidė Australija ir Kroatija. Dvikovos pabaigoje G.Pollas parodė kroatui Josipui Šimuničiui antrą geltoną kortelę, bet pamiršo jį išvyti iš aikštės. Raudoną kortelę J.Šimuničius pamatė tik tada, kai arbitras jį įspėjo trečią kartą.
„Rungtynėms teisėjauja penki arbitrai: vienas aikštėje, du asistentai, ketvirtas teisėjas ir penktas, atsarginis. Jie turi radijo ryšį. Tačiau nė vienas nepastebėjo klaidos. Susidaro įspūdis, kad jie visi buvo tarsi užhipnotizuoti“, – nesugebėjusius iki dviejų suskaičiuoti teisėjus „tarkavo“ S.Blatteris.
Antrą kartą pasaulio futbolo vadovui teko siautėti po aštuntfinalio dvikovos, kurioje žaidė portugalai ir olandai. Rusas Valentinas Ivanovas visiškai paleido žaidimo vadžias iš savo rankų ir buvo priverstas nervingai švaistytis geltonomis ir raudonomis kortelėmis. 16 įspėjimų. 4 pašalinimai iš aikštės. Pasaulio čempionatų rekordas. Vien per 5 minutes antrame kėlinyje – nuo 73 iki 78 – sutrikęs V. Ivanovas parodė šešias geltonas korteles.
„Teisėjas neatitiko žaidėjų lygio. Iš tos gausybės kortelių viena turėjo būti parodyta jam pačiam“, – reziumavo S.Blatteris.
Po šios dvikovos treneriai, iki tol buvę pabrėžtinai korektiški, nebevyniojo žodžių į vatą. „Gaila, kad rungtynės virto balaganu. Nenoriu būti per griežtas, bet manau, kad teisėjas būtent balaganu šį mačą ir pavertė“, – ištarė 0:1 pralaimėjusių olandų treneris Marco van Bastenas.
Kritikos V.Ivanovui negailėjo ir laimėjusių portugalų treneris Luizas Felipe Scolari, kuriam prieš šios dienos ketvirtfinalio rungtynes su anglais teks galvoti, kuo pakeisti raudonas korteles gavusius Costinhą ir Deco: „FIFA nuolat deklaruoja savo ištikimybę garbingo žaidimo principams. Manau, teisėjas šįkart tuos principus ne sykį pažeidė“.
Prieš tai V. Ivanovas buvo kritikuojamas ir po pirmo etapo rungtynių tarp Prancūzijos ir Šveicarijos futbolininkų. Tada jis parodė aštuonias geltonas korteles, nors kai kurios jų buvo abejotinos, bei, prancūzų įsitikinimu, nepaskyrė pelnyto 11 metrų baudinio į šveicarų vartus.
Abejotini sprendimai
G.Pollo ir V.Ivanovo darbas – tik ryškiausi pavyzdžiai, įrodantys, kad teisėjams kartais pritrūksta šaltakraujiškumo, pastabumo, o gal ir kompetencijos. Nors per pirmą etapą buvo gana ramu, arbitrai klaidų darė nedaug, aštuntfinalyje jos pasipylė veržliu srautu.
Vokietija – Švedija. Pirmo kėlinio pabaigoje brazilas teisėjas Carlosas Simonas parodė švedų gynėjui Teddy Lučiciui antrą – abejotiną – geltoną kortelę ir išvarė jį iš aikštės. Tuo metu 2:0 pirmavę vokiečiai, turėdami kiekybinę persvarą,
Argentina – Meksika. Pirmo kėlinio pabaigoje argentinietis Gabrielis Heinze šiurkščiai pargriovė varžovų puolėją Kikiną Fonsecą, kuris būtų atsidūręs vienas prieš vartus, bet teisėjas iš Šveicarijos Massimo Busacca, užuot išvaręs gynėją iš aikštės, tik įspėjo jį. Rezultatas tada buvo 1:1. Toks pat, kaip ir antro kėlinio pabaigoje, kai argentinietis Lionelis Messi pasiuntė kamuolį į varžovų vartus, bet arbitrai užfiksavo abejotiną nuošalę. Per pratęsimą Argentina vis dėlto išplėšė pergalę.
Pirmo etapo varžybose tas pats M.Busacca irgi suklydo – jis skyrė 11 metrų baudinį į ukrainiečių vartus ir išvarė iš aikštės jų gynėją Vladislavą Vaščuką, nors buvo aiškiai matyti, kad ispanų puolėjas Fernando Torresas baudos aikštelėje griuvo pats.
Italija – Australija. Ispanas Luisas Medina Cantalejo antro kėlinio pradžioje abejotinoje situacijoje išvarė iš aikštės italų gynėją Marco Materazzi, o pergalę Italijai leido išplėšti, kai skyrė ne mažiau abejotiną 11 metrų baudinį į australų vartus, iki antro kėlinio pridėto laiko pabaigos likus 6 sekundėms.
Prancūzija – Ispanija. „Antrą įvartį prancūzai įmušė po pražangos, kurios nebuvo“, – tvirtino ispanų treneris Luisas Aragonesas. Teisėjas iš Italijos Roberto Rosetti nusprendė, kad Carlesas Puyolis prasižengė prieš Thierry Henry, baudos smūgiu prancūzai pasiuntė kamuolį į baudos aikštelę Patrickui Vieirai, o šis išvedė prancūzus į priekį 2:1. Rungtynių pabaigoje Prancūzija pelnė dar vieną įvartį ir nugalėjo 3:1.
Po klaidų – namo
Prieš ketvirtfinalius buvo paskelbtas 12 teisėjų, liekančių Vokietijoje, sąrašas. Jame neatsirado vietos nei G.Pollo, nei V. Ivanovo pavardėms. Ar tai yra didelis smūgis šiedviem arbitrams? G.Pollui – galbūt. Iki kroatiško kuriozo jis kartu su vokiečiu Markusu Merku buvo vadinamas vienu realiausių pretendentų teisėjauti finale. Be to, anglui tai paskutinis pPasaulio čempionatas – 2010 metais, kai vyks kitos pirmenybės, jam bus 47-eri, o pagal FIFA nuostatus teisėjai dirbti gali tik iki tol, kai jiems sukanka 45 metai.
V.Ivanovui 45-eri sukaks dar anksčiau – šių metų liepos 4-ąją. Tad jis tikrai prarado nedaug – finalas jam atrodė nepasiekiamas, o savo 35 tūkst. eurų čekį, kaip ir visi kiti į čempionatą pakviesti arbitrai, rusas gaus.
Strategijos spragos
Ieškant priežasčių, kodėl teisėjai nuolat tampa rungtynių žvaigždėmis, pirmiausia reikėtų kalbėti apie pačios FIFA strategiją. Tas pats V.Ivanovas tvirtino, kad jis tik laikėsi FIFA nurodymų, pagal kuriuos už šiurkščias pražangas bausti reikia negailestingai.
„FIFA biurokratai sukūrė tokias taisykles teisėjams, kad dabar jie yra neliečiamos personos. Teisėjai daro, ką nori, ir už tai nesulaukia jokių bausmių“, – piktinosi Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kai kurias pirmo etapo rungtynes stebėjęs Vokietijoje.
Antras dalykas, kurį pastaruoju metu neretai pastebi pasaulio žiniasklaida, – čempionate teisėjauja Benino, Singapūro, neturinčių net profesionalių futbolo lygų, arbitrai. Arba Australijos, kuri tokią lygą įsteigė tik prieš metus. Šiems teisėjams sunku prisitaikyti prie kitokio greičio, prie aukštesnio lygio futbolo.
Kaip vienas galimų sprendimų yra siūlymas geriausiems teisėjams iš futbolo tradicijų neturinčių šalių leisti padirbėti didžiosiose Europos ar Pietų Amerikos lygose. Kita daugelį metų sklandanti idėja – ginčytinose situacijose naudotis televizijos kartojimais. Būtent prieš šį variantą FIFA visada stoja piestu. Pasaulio futbolo vadovų nuostata tokia: futbolas – žmonių žaidimas, jei klysta futbolininkai bei treneriai, gali klysti ir arbitrai – tai žaidimo dalis.
Todėl galima spėti, kad televizijos kartojimų pranašumais teisėjai artimiausiu metu dar nesinaudos. Jie klys ir bus nekenčiami dėl savo klaidų. Tik būtų gerai, kad arbitrai klystų bent jau ne dažniau už žaidėjus.
Nerijus Kesminas
Nuotr. G.Pollas iki kroatiško kuriozo kartu su vokiečiu
M.Merku buvo vadinamas vienu realiausių pretendentų teisėjauti
finale.
