Nutraukti paskutinių saitų su kažkada klestėjusiu
kineskopų gigantu plūsta minios. Beveik keturi tūkstančiai buvusių „Ekrano“
darbuotojų nuo šiol – potencialūs Darbo biržos klientai. Jos mokamos pašalpos
taps pragyvenimo šaltiniu bent per artimiausius metus. Juolab kad
atleidžiamiesiems išduodamos pažymos apie neva jau išmokėtas tūkstantines
išmokas – melagingos. Kada iš tiesų atgaus popieriuje įvardytas sumas, likusieji be darbo nė neįsivaizduoja.
Apgulties nepajuto
Nuo praėjusios savaitės kasdien su „Ekranu“ atsisveikina apie 700 buvusių jo darbuotojų. Iki liepos pirmosios dėl įmonės bankroto bus atleista 3700 darbuotojų. Dar keturi šimtai bedarbiais taps oficialiai ne dėl bendrovės kapituliavimo, o dėl užsitęsusių prastovų.
Gamyklos patalpose atleistuosius registruoja keturios Darbo biržos specialistės. Per birželį darbo paieškoms užsiregistravo 172 buvę „ekraniečiai“. Nors didžiosios apgulties tikėtasi jau vakar, tačiau iš 700 tąkart atleistųjų biržoje užsiregistravo tik 100 buvusių „Ekrano“ darbuotojų. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė tikina, kad jos toks neaktyvumas nestebina. „Mes jau nuo Velykų konsultavome žmones apie laisvas darbo vietas, todėl nieko keisto, kad dabar nejaučiame apgulties“, – mano A.Biguzienė.
Pavaduotojos teigimu, Panevėžio darbo birža kasdien siūlo apie 300 laisvų darbo vietų. Šiuo metu didžiausia darbų pasiūla statybos srityje – 71 laisva vieta, nemažai pageidaujama metalo apdirbimo specialistų – 49, dvidešimt žmonių gali įsidarbinti konsultantais telefonu, reikia 27 įvairių kategorijų vairuotojų. Biržoje registruota nemažai laisvų padavėjų, barmenų, virėjų, nekvalifikuotų darbininkų prekybos srityje vietų.
Šiuo metu Panevėžio miesto ir rajono bendras nedarbo lygis siekia 3 proc. A.Biguzienės nuomone, prasidėjus masiniam „ekraniečių“ atleidimui, nedarbo augimas bus tik laikinas. „Atleistieji suras savo nišą darbo rinkoje, tačiau iš pradžių nedarbo lygis negali neišaugti, tačiau kiek – nenorėčiau prognozuoti“, – kalbėjo biržos direktoriaus pavaduotoja.
Birža nusivylę
Vis dėlto su bankrutavusia gamykla paskutinius saitus nutraukiantieji realia Darbo biržos pagalba netiki. „Ji tikrai mums negali padėti. Siūlo tokias vietas, kad tas pats, kas šiukšlyne dirbti: šešiolika valandų per parą arti už varganą atlyginimą“, – prie gamyklos durų kalbėjo dvi mažamečius vaikus auginančios jaunos mamos. Anot jų, kai į biržos siūlomą laisvą vietą pretenduoja keliasdešimt žmonių, įsidarbinti tampa neįmanoma.
Nepanoręs skelbti savo pavardės buvęs budintis „Ekrano“ elektrikas prisipažino likęs apgautas. „Kol kiti per prastovas ieškojosi darbo, aš turėjau budėti. Dabar likau be atlyginimo už tą laiką ir be darbo – dar buvusias Panevėžyje laisvas vietas jau užėmė kiti „ekraniečiai“, – apie sunkią padėtį kalbėjo vyriškis.
Kad per Darbo biržą pavyktų įsidarbinti, netiki ir dvi po 15 metų „Ekrane“ išdirbusios pradinių klasių mokytojos. Jos teigė užsiregistruosiančios tik dėl socialinių garantijų.
Atleistųjų ir atsiimančiųjų paskutinius dokumentus, liudijančius apie bedarbio statusą, laukė dar vienas smūgis. Nė cento nuo balandžio negavusiems darbuotojams išdalytose pažymose buvo teigiama, kad jiems jau išmokėtos tūkstantinės išeitinės pašalpos. „Labai įdomi situacija – pinigų negavome, nors pažyma liudija, kad jau išmokėta. Nepriimti tokių melagysčių irgi negalime – be jų neva Darbo birža neregistruos. Mus ir toliau apgaudinėja“, – emocingai kalbėjo besibūriuojantieji prie „Ekrano“.
Plačiau skaitykite birželio 28 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. Kasdien keli
šimtai paskutinį kartą ateinančiųjų į „Ekraną“ netiki ne tik Darbo biržos gerais
norais, bet ir baiminasi likti tuščiomis
kišenėmis.
